Faktas tas, kad Lietuvai reikia lankstesnių darbo santykių, kurie atvertų naujas galimybes ir darbdaviams, ir darbuotojams. Tiesą sakant, tai netgi nėra paprasčiausia galimybė – šiandien tai yra būtinybė.

Liberalesnis darbo santykių reguliavimas tikrai nėra vienintelis vaistas nuo nedarbo. Svarbi yra ir racionali mokesčių aplinka, ir kuo mažesnė biurokratija.

Tačiau šiandien nebegyvename XX-ame amžiuje, negalime to ignoruoti. Verslai kuriasi ir žmonės dirba globalizacijos sąlygomis, kur visi procesai, įskaitant darbo santykius ir jų pobūdį, sparčiai keičiasi. Vakar dienos verslus keičia nauji. Turime prisitaikyti prie tos besikeičiančios realybės, realaus gyvenimo, o ne galvoti, kad gyvensime kaip gyvenę ir sėkmingai konkuruosime dėl investicijų, naujų darbo vietų kūrimo.

Suprantama, kad profesinių sąjungų atstovai dėl Vyriausybės projekto ir įstatymų pataisų turi pastabų, kartais ir labai kritiškų. Įvairias nuomones reikia išklausyti, išgirsti. Tačiau ne mažiau svarbu yra nebeatidėlioti sprendimų, pagaliau perkelti juos iš popieriaus į tikrovę.

Šiandieninis Darbo kodeksas, reikia pripažinti, yra atgyvenęs. Liberalai palaikys sprendimus dėl lankstesnio darbo laiko, darbo pobūdžio įtvirtinimo ir reguliavimo. Pagaliau dėl darbuotojų priėmimo, atleidimo sąlygų irgi reikia rasti racionalų sutarimą.

Lietuvai, siekiant konkuruoti su kaimynėmis prie Baltijos jūros, su šalimis Vidurio ir Rytų Europoje, reikia drąsių sprendimų. Stebuklingai naujos ir gerai apmokamos darbo vietos nesikurs. Jas kuria verslas, kuriam svarbiausia – palankios sąlygos investuoti.

Akivaizdu, kad Seime įstatymų pataisų, susijusių su socialinio modelio ir darbo kodekso keitimu, priėmimas nebus lengvas. Galima numanyti, kad tie patys valdantieji socialdemokratai jaus didžiulį spaudimą per balsavimą Seime, rezultatus dar pamatysime.

Tad linkėčiau, kad su darbo santykiais susijusios įstatymų pataisos netaptų dar vienu eiliniu dokumentų rinkiniu, kuris buvo atidėtas į stalčių.