Aukštasis Liberalų Suvažiavime, mieli liberalai bendražygiai, garbūs šio renginio svečiai, ponios ir ponai, panelės ir ponaičiai,

Gyvename nuostabioje šalyje. Nuostabiu laiku. Kada galime patys būti atsakingi už savo, savo šeimos, miesto, valstybės likimą. Lietuvoje yra daug darbščių, kūrybiškų ir inovatyvių, laisvę mylinčių žmonių. Jie kas rytą keliasi, pusryčiauja, veda vaikus į darželį ar mokyklą, važiuoja į savo mėgstamą darbą, vakarieniauja su šeima, eina pasivaikščioti su šunimi, iš laimės šaukia už Lietuvą per televizorių žiūrėdami krepšinį, ir susiriesdami keikia Lietuvos futbolą. Ar jie jaučiasi saugūs ir laimingi? Taip, kada jaukiai įsitaisę tarp savo namų sienų. Turbūt ne visada, kai kalbame apie valstybę, kurioje jie gyvena. Kodėl? Privalome įsiklausyti į jų paprastus, kasdienius lūkesčius!

Žmonės nori pačios politikos kaitos. Naujų politikos standartų. Kitokios politikų elgsenos. Ne melo, o tiesos sakymo – ką galima ir ko negalima padaryti. Ne karo tarp partijų ir asmenybių, o idėjų konkurencijos. Ne rėkti, o veikti. Ne trypti, o padėti. Atrodo taip žmogiška, natūralu, suprantama. O kaip iš tiesų sunku pakeisti per daugelį metų nusistovėjusias politinio žaidimo taisykles. Sunku, bet įmanoma. Liberalai, kuo greičiau keiskime tas taisykles. Pradėkime nuo savęs!

Žmonės nori gyventi šiuolaikiškoje valstybėje. Kur nebėra praeities baimių ir stereotipų. Kur gerbiamas kiekvieno žmogaus gyvenimas ir gyvybė. Kur kuriamas rytojus, o ne gaivinama praeitis. Kur žmogus jaučiausi saugus ir įvertintas. Kur žmogus gali jaustis laisvas.

Beje, apie laisvę. Kaip bebūtų keista, mūsų visuomenėje laisvės labiausiai reikia ne verslui ar kapitalui. Ji –  kaip oras Lietuvos žmogui. Kiekvienam žmogui, kuris negali apsiginti nuo vis didėjančių valdininkijos pagundų apkrauti jo gyvenimą naujomis taisyklėmis, reglamentais. Baigėsi draudimas – išregistruosime Tavo automobilį. Nori atsiskaityti grynaisiais – negalima, mokėsi tik kortele. Kur tai girdėta? Ar tai neprimena sovietinės biurokratijos beprotystę įkūnijančios frazės: „Nepirksi loterijos bilietų, atjungsime dujas!“.  Tai dar tik „gėlytės“. Kai kurių vietinių caraičių siautėjimas ir arogancija jau seniai peržengė sveiko proto ribas. Senelis Nemunas tikrai nepamena, kad prie jo krantų tokios valdžios orgijos vyktų.

Žmogaus laisvė mindoma, bet čia pat paleidžiamas raudonos rožės kvapo opiatas nervams nuraminti – progresiniai mokesčiai, kurių esmė tokia: Tu, mažai uždirbantis žmogau, ir toliau gausi tiek pat ir mokėsi tokius pačius mokesčius, o nuo tariamų turtuolių tai paskutines plunksnas nupešime. Daugiau pinigų į biudžetą surinksime, daugiau valdininkų įdarbinsime, kurie daugiau taisyklių ir reglamentų Tau sukurs.

Liberalai turi ryžtingai stoti į save gerbiančio ir gyvenimą mylinčio žmogaus pusę. Apginti jo laisvę, privatumą. Sudaryti galimybes uždirbti didesnį atlyginimą. Liberalų pasiūlytas neapmokestinamo pajamų dydžio didinimas kiekvienam papildys piniginę, tai yra socialiai teisingas sprendimas. Ne butaforinių progresinių mokesčių Fata Morgana. Ne Pavydo ar Keršto mokesčiai.

Per 25 metus Lietuva įsitvirtino kaip pilnateisė Europos Sąjungos, NATO ir kitų tarptautinių organizacijų narė. Spręsdami labai svarbius globalius reikalus, pamiršome, kaip jaučiasi čia gyvenantis žmogus su savo kasdienybe. Kai kas tikėjosi, kad gerovė į kiekvienus namus ateis savaime. Taip neįvyko. Deja, turime didelį biurokratinį aparatą, dažnai ribojantį mūsų gerus norus. Ir per didelę mokesčių naštą, ribojančią pinigų kiekį kišenėje ir nukreipiančią juos į valstybinį „perskirstymo“ konvejerį. Kuo toliau, tuo neatsakingiau leidžiami mokesčių mokėtojų pinigai. Tuo pat metu dejuojame, kad pinigų trūksta. Kaip netrūks? Jeigu 2014 m. vienai pensijai administruoti SODRA išleido 56 eurus, tai 2016 m. išleis jau 72 eurus. Nesunku paskaičiuoti, kad štai jums papildomi 10 milijonų eurų, kuriuos galėtume pridėti prie senjorų nepadoriai mažų pensijų.

Kiek mūsų išvažinėję po pasaulį, o kiek dirba ir kuria Lietuvoje? Gyvybiškas iššūkis – būdami laisvi ir kiekvienas su savo asmeniniais pasirinkimais, privalome veikti vardan bendro tikslo. Dėl Didesnės Lietuvos. Tam reikia ryžtingų sprendimų. Neužtenka spręsti senas problemas, gyventi vakar diena. Neturime ko bijoti – esam šiuolaikiški, drąsūs, imlūs naujovėms. Trūksta tik postūmio, kuris leistų realizuoti naujai atsiveriančias galimybes.

Didesnės Lietuvos link matau 3 esminius žingsnius:

Pirmas. Didesnė Lietuva bus, kai pašalinsime barjerus, trukdančius gyventi, dirbti ir kurti. Tai reiškia mažesnę mokestinę ir biurokratinę naštą. Kurkime sąlygas didesniems atlyginimams Lietuvoje. Žmonės negyvens turtingiau vien tik įrašant gražiai atrodančią skaičių kombinaciją rinkimų plakatuose, ar švenčių proga keliais eurais pakeliant minimalų atlygį ar pensijas.

Realiai mažinkim mokesčius dirbantiems. Būtina kelti bendrą neapmokestinamų pajamų dydį bent iki minimalios algos. O minimali mėnesinė alga turi būti susieta su vidutinės algos augimu. Laikas peržiūrėti ir papildomą neapmokestinamų pajamų dydį vaikus auginantiems tėvams, norintiems daugiau laisvės ir savarankiškumo. Reikia sulaužyti taisyklę, kad Lietuvoje netgi vidutinę algą gaunančio žmogaus pajamos apmokestinamos bene labiausiai Europoje ir tarp pažangių pasaulio valstybių.

2015 metų Pasaulio ekonomikos forumo konkurencingumo lenktynėse Lietuva tarp 140 pasaulio šalių užėmė tik 123 vietą pagal tai, kaip smarkiai mūsų mokesčiai neskatina dirbti. Braukim brūkšnį ir kurkim sistemą iš naujo – beveik nėra ką prarasti.

Nuo nesibaigiančių kalbų apie socialinio draudimo įmokų lubas – jos jau turėjo įgriūti. Metas nustoti kalbėti, laikas daryti. Taip negali būti, kad, kaip taikliai pastebi ekonomistai, apdraudžiame save tik nuo to, kad negautume per didelių išmokų ligos ar nelaimės atveju.

Norime, kad žmonės daugiau uždirbtų, atsirastų naujų darbo vietų –  priimkime šiuolaikišką Darbo kodeksą. Geriau apmokamos naujos darbo vietos naudingos ir senjorams – kuo daugiau uždirbs jų vaikai ir anūkai, tuo gausesnės bus pensijos.

Jau po 5 metų baigsis „Briuselio“ eurai ir liks tik lietuviški. Delsimas pražūtingas. Jau vakar Lietuvai reikėjo atsakingo veiksmų plano, užtikrinančio investicijų lietų. Ne tik Vilniuje, bet ir šalies regionuose. Būtini netradiciniai sprendimai. Ten, kur pagrindinis gyventojų traukos taškas vis dar yra Darbo birža, reikia galvoti apie „žalius koridorius“ verslui.

Turime neapmokestinti įmonių reinvestuojamo pelno, o smulkiajam verslui bent pirmais veiklos metais suteikime daugiau laisvės ir mažiau prievolių.

Stipri valstybė ir didesnė Lietuva neįmanoma be išsilavinusių, kūrybiškų žmonių. Talentų pritraukimas, kaip ir kokybiškas išsilavinimas, bus aiškus ir įgyvendinamas prioritetas.

Kardinaliai mažinkime valstybės biurokratinį aparatą. Principas paprastas – kiek žmonių Lietuvoje sumažėjo, tokia apimtimi reikia kirpti ir valdymo išlaidas. Kai mūsų buvo 3.5 milijono, turėjome net 10 tūkstančių tarnautojų mažiau. Darykime išvadas.

Antras. Didesnė Lietuva bus tada, kai mūsų bus daugiau. Tie, kurie išvyko iš šalies ieškodami geresnio gyvenimo, turi žinoti, kad bet kada gali grįžti namo. Arba prisidėti kuriant stiprią, modernią valstybę. Lietuviškas pasas yra ne tik duotybė, bet ir vertybė, todėl niekas neturi teisės jos Internetinis balsavimas. Jis reikalingas ne liberalams, ne Vyriausiajai rinkimų komisijai, ne išprotėjusiems IT specialistams, bet pasaulio lietuviams. Tam, kad jie būtų pilnaverčiai Lietuvos politinio gyvenimo dalyviai.

Trečias. Didesnė Lietuva bus, kai turėsime daugiau laisvės rinktis. Kuo valdžia labiau pasitikės savo piliečiais, tuo labiau piliečiai pasitikės valdžia.

Laikas iš esmės pertvarkyti viešąsias paslaugas. Jos, pradedant gydymo įstaigomis ir baigiant darželiais ar mokyklomis, turi būti kokybiškos. Viešųjų paslaugų kartelė neišvengiamai kils, kai nežlugdysime privačių iniciatyvų, o remsime jas.

Niekam neturi kilti abejonių, kad tada, kai reikės, valstybė bus tvirtas užnugaris. Įtemptoje geopolitinėje situacijoje, neabejotinai turime stiprinti savo kariuomenę. Tačiau pasitikėjimas valstybe ir saugumu prasideda nuo tokių paprastų dalykų kaip veikiantis trumpasis pagalbos telefonas. 112 turi veikti kaip 118.

Mieli bendražygiai, atėjo laikas veikti čia ir dabar – tik mes patys, savo širdimi ir protais, galime sukurti didesnę Lietuvą!

Norėdami atnešti pokyčių, turime daug dirbti. Neturi išmušti iš vėžių ir tai, kad likus mažiau kaip metams iki Seimo rinkimų, vis dar nėra aišku, kokios bus „žaidimo“ taisyklės. Jeigu norime būti civilizuota ir save gerbianti valstybė, turime kuo skubiau įgyvendinti Konstitucinio Teismo sprendimus. 2016 metų Seimas turi būti renkamas taip, kaip ir anksčiau, tik pakoregavus vienmandačių apygardų ribas. Griežtai nepritariu bandymams iš esmės keisti rinkimų sistemą, kai iki rinkimų lieka tiek mažai laiko.

Kaip benutiktų, manau, kad rinkimai tikrai įvyks. Todėl nesidairydami į šalis turime kruopščiai ir atkakliai daryti savo namų darbus. Atrinkti mūsų geriausius, labiausiai motyvuotus žmones, deleguoti juos į vienmandates apygardas.

Šiandien sudaryta Liberalų Sąjūdžio Vyriausybė duos didelį postūmį judėti toliau. Suburta kompetentinga profesionalų ir visuomenės autoritetą turinčių žmonių komanda. Siunčiame aiškią žinią, kad esame pasiruošę imtis atsakomybės už tolimesnę valstybės raidą. Esame kupini idėjų ir energijos jas įgyvendinti. Suteiktas pasitikėjimas nebus išbarstytas, o priešingai – bus pateisintas su kaupu.

Pirma kartą partijos istorijoje artėjančiuose rinkimuose keliame sau aukščiausius tikslu. Siekiame žmonių pasitikėjimo tam, kad galėtume formuoti Vyriausybę ir savo darbais atliepti žmonių lūkesčius.

Politikoje nepakanka gražaus žodžio ir gerų akių. Politikoje reikia ryžto, drąsos ir sprendimų.

Kurdami savo valstybę esame toli nuėję. Daug pasiekę. Dėka kūrybingų profesionalų kai kurios mūsų visuomeninio gyvenimo sritys šviesmečiais nulėkė į priekį.  Kai kur beviltiškai įstrigome. Ir tas letargo miegas tęsiasi. Liberalai bus tie, kurie pažadins, išjudins, uždegs. Privalome siekti pažangos ten, kur jos trūksta.

Rinkiminė kampanija bus įnirtinga ir arši. Tačiau net sunkiausiuose momentuose turime išlikti ištikimi savo idealams, savo įsitikinimas. Žaisti garbingai. Laimėti „Fair Play“ prizą.

Sunkiausius momentus įveiksime tik būdami vieningi ir pasitikėdami vienas kitu. Rinkiminė kampanija neturi tapti tik partijos vadovų ir kandidatuojančių reikalu. Joje savo vietą turi surasti ir kiekvienas meras, vicemeras, tarybos narys.

Neužsidarykime kabinetuose ir pasitarimų salėse, nepaskęskime kasdieniuose rūpesčiuose. Nusimeskime švarkus ir eikime pas žmones. Skleiskime savo idėjas ir kartu klausykime, ką jie sako. Ir toliau būkime atvira ir bendraujanti partija.

Oranžinė liberalų banga, prasidėjusi nuo Europos Parlamento rinkimų, toliau ritasi per Lietuvą. Bangai reikalingas vėjas. Nenustokime. Susitelkime! Veikime! Vardan Didesnės Lietuvos!