Baltijos jūros dugne pagal paskutinius radarų duomenis vakar rastas dingęs lietuvių pilotų lėktuvas „An-2“ yra akivaizdus įrodymas, kad valstybinė paieškos ir gelbėjimo operacija buvo rengta katastrofiškai nesėkmingai bei aplaidžiai, o dėl to atsakomybę turi prisiimti ne tik krašto apsaugos ministras, bet ir šalies premjeras, – sako Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos vadovas Eligijus Masiulis.

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos iniciatyva, premjeras Algirdas Butkevičius artimiausiame Seimo posėdyje, vadovaujantis Seimo statuto 209 straipsniu, bus kviečiamas atsakyti į raštu pateiktus klausimus, kodėl nedelsiant nebuvo imtasi būtinų ir greitų sprendimų dėl lėktuvo bei pilotų paieškos, orlaiviui dingus iš radarų.

Taip pat bus prašoma įvardinti, kodėl į įvykio vietą pavėluotai buvo pasiųsti lėtaeigiai laivai, o ne per 30-120 min. tragedijos vietą galėję pasiekti Valstybės sienos apsaugos tarnybos sraigtasparniai ar valstybinio Klaipėdos jūrų uosto greitaeigis kateris „Žaibas“. Taip pat premjero bus reikalaujama atsakyti, kokiais motyvais remiantis gegužės 17 d. buvo nutraukta ir gegužės 18 d. atnaujinta paieškos ir gelbėjimo operacija.

„Ši lėktuvo avarija yra paženklinta katastrofiškai vykdytos valstybinės paieškos ir gelbėjimo operacijos. Už tai asmeninę atsakomybę turi prisiimti ne tik gelbėjimo darbų ir krizių valdymo centro vadovai, bet ir aukščiausi valstybės pareigūnai, įskaitant krašto apsaugos ministrą J. Oleką ir premjerą A. Butkevičių. Nėra tikslas savaime ieškoti kaltų, bet tam, kad būtų padarytos tinkamos išvados ir išmoktos šios istorijos pamokos, būtina prisiimti atsakomybę“, – teigė E. Masiulis.

Liberalų sąjūdžio frakcijos nario Eugenijaus Gentvilo teigimu, avarijos aplinkybes privalo ištirti ne Krašto apsaugos ar kurios nors kitos ministerijos atstovai, o Vyriausybėskomisija. Tik taip galima tikėtis objektyvių tyrimo išvadų.

„Ką dabar matome žvelgdami į atsakingas valstybės institucijas ir jų vadovus – tai yra rodymas pirštais vieniems į kitus. Faktas tas, kad jokia žinybinė ministerijos komisija negalės pateikti nešališkų išvadų. Iš viešai žinomų faktų aišku, kad Krašto apsaugos ministerija, tik gavusi žinių apie galimą avariją, turėjo visas galimybes nedelsiant pasitelkti į pagalbą pasieniečius, taip pat – greitaeigį Klaipėdos jūrų uosto katerį. Deja, tas nebuvo nepadaryta. Esminis klausimas – kaip veikė už tokių įvykių koordinavimą atsakingas krizių valdymo centras“, – teigė E. Gentvilas.