Neseniai perskaičiau viešai Vytauto Landsbergio išreikštą mintį, esą tie, kas rinkimuose nebalsuos už vieną partiją, bus savižudžiai, o tie, kurie nebalsuos išvis, tai pasilaidos gyvi.

Ar dviem trečdaliams Lietuvos jau ruoštis kelionei anapus? Tik su humoru galiu vertinti panašius pamokymus, nors suprantu, kad profesorius metaforiškai kalba ir apie platesnį kontekstą. Vis tik gąsdinti ar gąsdintis neverta. Priešingai nei konservatoriai, liberalai visuomet buvo ir liks už laisvą žmonių pasirinkimą. Žmonės prisiims atsakomybę ir nuspręs, kas jiems geriausia. Be nurodymų iš šono ar viršaus. Jau seniai nebegyvename praeities baimėse, mūsų nesupa jokios sienos. Jokia valdžia šiais laikais negali žmonėms nurodyti, kur, kaip ir su kuo jiems gyventi, kuo užsiimti ar kokius sprendimus priimti. Tad žmonės, būdami laisvi balsuoti, anaiptol nėra savižudžiai. Kiekvienas turi platų pasirinkimą ir politikų užduotis – įtikinti rinkėjus, kodėl jų argumentai svaresni. Kai kurie politikai pasistengia rašydami žodį „ačiū“. Kai kurie piešia apokaliptinį masinės savižudybės vaizdinį. Kai kurie geriau žino, kas yra šeima, o kas – ne.

Kai kurie net geriau už medikus išmano pagalbinio apvaisinimo procedūras. Dar kiti įsitikinę, kad žmonės bus saugesni, jei policininkai bus įpareigoti rinkti nuorūkas po balkonais. Jau nekalbu apie proginius pamokymus apie mokesčių didinimą ar mažinimą. Tokia demokratija. Visame šiame chaose rinkėjai turi teisę ir laisvę rinktis, ir tą jų pasirinkimą reikia gerbti. Nuo savęs ir nuo liberalų linkiu visiems dalyvauti rinkimuose, balsuoti. Ir dėl to, kad po to bus patogiau kritikuoti, ginčytis ar juoktis dėl tų ir apie tuos, kuriuos išrinko.