Tapo sunkiau visiems, kuriems Leonidas buvo draugas, bičiulis ar tiesiog pažįstamas veidas. Skaudu prarasti dvasios brolį ir bendramintį. Bet tai tik asmeninis santykis su Leonidu, asmeninė netektis. Žiauri… Leonidas (Liuka) mus paliko.
L. Donskis buvo ir visuomeninės opinijos, pozicijos bei laikysenos formuotojas. Net ir jo nepažįstantys žmonės kalbėjo jo mintimis, frazėmis ir žodžiais. Leonido intelektas, neabejotinai peržengęs genialumo ribą, buvo nepasiekiamas. Aiškiai, suprantamai ir principingai išsakoma nuomonė tapo esmine nuostata tiems, kurie norėjo save suvokti šiame sudėtingame sociume, ir tiems, kurie norėjo savo mintis bei nuostatas ,,sudėlioti į lentynėles“. Leonido kalbėjimas kiekvienam mąstančiajam leido įvertinti ir apibrėžti save, o taip pat – pateikti vertinimą dalykams, vykstantiems aplink mus.
Visuomenės nuomonės formuotojas – toks galėtų būti formalus L. Donskio, kaip daugialypės asmenybės (filosofo, sociologo, politiko, kultūrologo, menininko, humanitaro) apibrėžimas. O neformaliai – tai žmogus, kuris formulavo ir lėmė daugelio žmonių apsisprendimą.
Be L. Donskio tapo sunkiau.
Tapo sunkiau tiems, kurie pasaulį mato globaliai, ne tik per savo kiemo, interesų, provincialumo akinius.
Tapo sunkiau tiems, kuriems idėjos yra svarbiau už materialius dalykus.
Tapo sunkiau tiems, kurie vertiną protą, ne iškalbą.
Tapo sunkiau tiems, kuriems humanizmas peržengia rasės, tautos, lyties ar tikėjimo ribas.
Tapo sunkiau tiems, kuriems tolerancija yra vertybė, leidžianti kalbėti ir susitarti.
Tapo sunkiau mums, kalbantiems apie žmogaus teises čia, Lietuvoje, ir visame pasaulyje.
Tapo sunkiau tiems, kurie galvoja apie Lietuvos ateitį, grįstą protu, kultūra ir darbu.
Tapo sunkiau ir tiems, kurie norime atskirti Rusiją nuo Putino Rusijos. Būdamas griežtas Putino Rusijos kritikas, tuo pačiu Leonidas buvo puikus Rusijos istorijos, kino, poezijos, teatro žinovas.
Galų gale, tapo sunkiau Lietuvai, nes praradome žmogų, deklaruojantį savo žydišką kilmę, bet sakantį ,,mes, lietuviai“. Tai buvo svarbi žinia pasauliui. Ir tai buvo Lietuvos pristatymo standartas su tobula kalba lūpose.
Man atrodo, kad daugumai mūsų tapo sunkiau. Juk mes nesugebėsime pasakyti taip aiškiai ir argumentuotai, o kartu ir paprastai, kaip pasakydavo L. Donskis. Jis pasakydavo už mus. Dabar turime sakyti mes.