Seimo narė Aušrinė Armonaitė kartu su dirbtinio intelekto ekspertais ir vystytojais praėjusį pirmadienį kvietė visuomenę į atvirą dviejų dalių renginį ir diskusiją apie dirbtinį intelektą (DI) ir jo panaudojimo galimybes. DI siūlomi sprendimai pasaulyje įgauna pagreitį ir jau šiandien keičia daugelio kasdienybę. Lietuvos verslas ir mokslas taip pat vis sparčiau vysto dirbtinio intelekto įrankius, ieško naujų galimybių ir laužo nusistovėjusius standartus.

„Girdėdami žodžius „dirbtinis intelektas“ daugelis įsivaizduojame įvairius humanoidus ir robotus, kurie neretai kelia daugybę etinių klausimų. Vis dėlto, DI sprendimai jau šiandien veikia padėdami žmogui, o ne jį eliminuodami. Lietuvoje įmonės jau šiandien kuria įrankius, kurie keičia pasaulį ir padeda žmonėms geriau atlikti jų darbą – medicinoje, logistikoje, švietime ir kitur“,- sako parlamentarė A. Armonaitė.

„Google“ atstovas viešajai politikai Tomas Gulbinas pristatė „Google“ misiją – susisteminti informaciją ir padaryti ją prieinamą pasauliui. Jo teigimu, DI bus aukščiausia „Google“ versija.

„DI terminas apibrėžia labai plačią sritį, dalis jos – negyvo daikto išmanumą ir mokymąsi. Dažnai yra painiojami du dalykai – DI kai kuriems žmonėms reiškia robotus, tačiau tai tėra programinė įranga. Teoriškai ir praktiškai įmanoma situacija, kad DI gali neturėti jokio fizinio kūno, o robotas – neturėti DI. Pirmiausia reikia suvokti, kad DI – tik priemonė, o ne tikslas. Tai – papildomas įrankis sudėtingų problemų sprendimui, DI – intelektualinės arklio jėgos, kurias mes įgauname“, – savo pranešime kalbėjo T. Gulbinas.

„Oxipit“ bendraįkūrėjo ir vadovo Gediminas Pekšio įmonė kuria įrankį, kuris palengvintų radiologų darbą. Gydytojo-radiologo užduotis – aprašyti matomą vaizdą. Tokių gydytojų trūksta visoje Europos Sąjungoje (ES), pvz.: Didžiojoje Britanijoje trūksta 5 tūkst. radiologų – nėra paruošiama gydytojų, kurie galėtų tai daryti. Dėl to šias nuotraukas peržiūri seselės, kurios dėl žmogiškojo faktoriaus gali nepastebėti pakitimų.

„Bandome spręsti problemas radiologijoje DI pagalba. Krūtinės rentgenogramų analizė atima daugiausiai laiko, užima didžiausią gydytojo laiko dalį. Taip pat – tai gana nuobodi ir varginanti užduotis. Mūsų sukurta programa veikia DI pagalba, sugeba nustatyti pakitimus ir požymius tiksliai ir be klaidų. Programa nustato pakitimus tam tikrose vietose ir iš vizualių požymių milijoninėje duomenų bazėje atranda, pavyzdžiui, 10 panašiausių atvejų, kurie turi aprašytą ligos atvejo istoriją. Pagal ją galima taikyti gydymą, skirti tyrimus ir pan.“, – pasakojo G. Pekšys.

UAB „Rubedo sistemos“ vadovas Dainiaus Karkausko nuomone, robotus galima laikyti ketvirtąja pramonės revoliucija. „Rubedo sisemos“ orientuojasi į mobiliąją robotiką: skraidančius, antžeminius ir plaukiojančius robotus, o pagrindinis įmonės tikslas – sukurti tokią programinę įrangą, kad robotas galėtų suvokti aplinką ir atitinkamai adaptuoti savo elgesį: suvokti, interpretuoti ir tik po to veikti.

„Roboto kūrimas susideda iš trijų etapų. Pirmiausia sukuriama kompiuterinio matymo sistema, kurios metu naudojamas optinis matymas. Viduje yra galingas procesorius, kuris mato trimatį vaizdą. DI gebėjimas klasifikuoti ir atpažinti objektus, žmones, matuoti atstumus priklauso nuo to, kaip ir iš kokių duomenų jis bus apmokomas. Taip pat galima pasitelkti autonomijos variklį – programinę įrangą, kuri vykdo misijas: važiuoti iš taško A į B ir C ir grįžti atgal, atpažinti visas kliūtis ir jas sėkmingai apvažiuoti. Tokie robotai gali ne tik judėti, bet ir skristi, plaukti, viską daro automatiškai, žmogui nebereikia jo valdyti. Tokių robotų pagalba žmonės gali atsisakyti rutininių darbų. Reikia pažymėti, kad nėra atsisakoma žmogaus darbo – jis tiesiog palengvinamas“, – įžvalgomis dalijosi D. Karkauskas.

Prie diskusijos prisijungė Ūkio viceministras Gintaras Vilda ir „Infobalt Lietuva“ vadovas Paulius Vertelka. G. Vilda teigė, kad Ūkio ministerija su „Infobalt“ prieš keletą metų pradėjo kalbėti apie industrijas, kurios kuria kietąjį produktą (robotus) ir minkštąjį produktą (programinę įrangą).

„Mums, kaip politikams, belieka šalinti kliūtis ir sukurti paskatas, kad judėjimas vyktų greičiau. Vieną iš pagrindinių užduočių išskirčiau valstybės informacinių technologijų (IT) konsolidavimą vienoje ministerijoje. Dabar keturios skirtingos ministerijos yra pasidalinusios IT sektoriaus politikos valdymą, dėl to ji kurį laiką buvo pasidaręs sunkiai prieinamas. Planuojame skaitmeninimui skirti 80 mln. eurų“, – žadėjo G. Vilda.

„Infobalt Lietuva“ vadovas pažymėjo, kad pagrindiniai du dėmenys, kurie varžo DI plėtrą ir vystymą Lietuvoje yra duomenų prieinamumas ir specialistų trūkumas. „Būtent šiose srityse matome daugiausia įmonių ir valstybinio sektoriaus bendro darbo atveriant duomenis“, – akcentavo jis.

Parlamentarės A. Armonaitės nuomone, didesnis dėmesys švietimo kokybei, atviri valstybės valdomi duomenys, pažangių sprendimų įsigijimai per viešuosius pirkimus ir politinė lyderystė skaitmeninės ekonomikos srityje leistų Lietuvai pasiekti proveržį ir tapti šalimi, kuri sparčiau žengia į priekį.