Tarp Seimo narių yra aistringų medžiotojų, vis rezgančių naujus įstatymų projektus, vienaip ar kitaip pažeidžiančius žemės savininkų teises. Pastaruoju metu parlamente esantys medžiotojai vėl kilo į frontą, šįkart – su tikslu „užkariauti“ naujas teritorijas ir plotus.
Pradėkime nuo pradžių. Šiuo metu galiojantis Medžioklės įstatymas suteikia žemės sklypo (miško, pievų ar arimo) savininkui teisę neleisti medžioklės būreliams naudoti jo sklypo medžioklės tikslams. Tokias žemės savininkų teises 2015 m. gegužės 13 d. nutarimu patvirtino ir Konstitucinis Teismas, nurodydamas, kad savininkas visais atvejais turi teisę riboti naudojimąsi jo nuosavybe medžioklės tikslais.
Medžioklės įstatymas taip pat numato, kad iškilus gyvūnų platinamų užkrečiamų ligų pavojui sklype, kuriame savininkas uždraudė medžioti, jis pats tampa atsakingas už ligas platinančių gyvūnų gausos reguliavimą.
Svarbi detalė – vadovaudamasi įstatymo nuostatomis šių metų vasario 17 d. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) išleido įsakymą, kuris nustatė aiškią tvarką, kaip turi elgtis sklypo savininkas, kad jo nuosavybėje būtų reguliuojamas šernų skaičius. Šis įsakymas galutinai įtvirtino sklypų savininkų konstitucines teises vykdyti veiklą savo nuosavybėje, kartu nurodant ir savininko pareigas bei prievoles. Pradėjo veikti savininkų teises ginanti sistema, įtvirtinta Konstitucinio Teismo nutarime ir Medžioklės įstatyme.
Tačiau bemat sukruto Seimo medžiotojai. Vasario 24 d. Seimo nariai B. Bradauskas ir A. Palionis registravo Medžioklės įstatymo pataisą. Projekte nurodoma, kad užkrečiamų ligų pavojaus atveju privačiame sklype, neperduotame medžiotojų būreliui, gyvūnų gausą reguliuoja nebe žemės sklypo savininkas, bet „medžioklės plotų vieneto, į kurį patenka šis žemės sklypas, naudotojas“, t.y. pats medžioklės būrelis. Kitaip sakant, jei sklypo savininkas uždraudė medžioklės būreliui medžioti jo sklype, ši pataisa galutinai atima teisę iš sklypo savininko medžioti savame sklype, net jei jis pats irgi yra medžiotojas.
Neslėpkime, už šios Seimo narių pataisos slypi ir pinigai. Afrikinio kiaulių maro akivaizdoje už nušautą šerno patelę mokama 50-100 eurų. Kai kuriems medžiotojams pikta, kad šiuos pinigus pasiims sklypo savininkas, nesutikęs savo sklypo perduoti medžioklės būreliui.
Tačiau mano minėta įstatymo pataisa akivaizdžiai kertasi su Konstitucijos 23-ojo straipsnio nuostatomis. Dėl to, kaip minėjau, jau yra pasisakęs Konstitucinis teismas. Tačiau Lietuvos miško savininkų asociacija pranešė, kad Seimo medžiotojams reikia daugiau. Viešai paskelbta informacija, kad pasitarime pas aplinkos ministrą Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vadovas J. Milius buvo spaudžiamas atšaukti vasario 17 d. įsakymą. Rezultatas: įsakymas atšauktas vasario 26 dieną, motyvuojant, kad siekiama „užtikrinti žemės sklypų savininkų ir medžiotojų interesų pusiausvyrą“.
Lietuvos miško savininkų asociacijos tinklapis tuomet publikavo tokias mintis: „Patikimų šaltinių nuomone, VMVT susilaukė beprecedenčio spaudimo iš įtakingų medžiotojų – politikų, todėl buvo priversta atšaukti priimtą įsakymą“.
Taigi – kyla du klausimai:
1. Ar atėmus visas savininkų teises tai galima vadinti „žemės sklypų savininkų ir medžiotojų interesų pusiausvyra“?
2. Kas spaudė valstybės pareigūną, VMVT direktorių J. Milių atšaukti vasario 17 d. įsakymą?