Taip vadinosi Liberalų Sąjūdžio Kauno m. skyriaus nuo 2009 m. veikiančios Savišvietos grupės organizuota pirmoji šiais metais diskusija. 2016-02-10 Kauno miesto ir kaimyninių Partijos skyrių nariai Kauno įvairių tautų kultūrų centre Senamiestyje rinkosi išklausyti kviestinių svečių pranešimų ir dalyvauti bendroje diskusijoje apie seksualinių mažumų teises Lietuvoje šiuo metu.
Tą vakarą Savišvietos grupės kvietimu atvyko psichologė Grytė Ruzgė ir pilietinių teisių aktyvistas Marius Gorochovskis. Be kita ko abu pranešėjai yra ir Liberalų Sąjūdžio nariai, Žmogaus teisių ir pilietinės visuomenės komiteto nariai. Tad diskusija buvo ir galimybė geriau susivokti, kad pačioje Partijoje esama ekspertinių žinių, kuriomis nariai noriai dalinasi su bendrapartiečiais.
Diskusijos moderatorius ir Savišvietos grupės narys Vytenis Simokaitis pradžioje susirinkusiems pristatė Marių Gorochovskį. Pirmiausiai Marius pastebėjo, kad jei dabartinėje sostinėje veik kartą per savaitę kur nors vyksta vienoks ar kitoks renginys LGBTI tema, tai savo gimtajame Kaune jam viešas šios temos aptarinėjimas vis dar atrodo ir jaučiasi neįprastai. Po to Marius pristatė LGBTI asmenų teisių Lietuvoje apžvalgą.
Priežasčių džiūgavimui kol kas nėra. Tarptautinių LGBTI asmenų teises stebinčių organizacijų duomenimis Lietuva išlieka visiška „outsaidere“ tarp Vakarų pasaulio valstybių. Šių bendrapiliečių diskriminacija išplitusi buitiniame lygmenyje, teisinės bazės kūrimas ir tobulinimas yra praktiškai sustoję po 2004 m. Žiniasklaida LGBTI temą pateikinėja kaip skandalingą, o ne kaip tikrų žmonių tikrus gyvenimus.
Psichologė Grytė Ruzgė, ne pirmus metus dirbanti su LGBTI vaikų tėvais, pasuko kalbą LGBTI asmenų artimiausios aplinkos link. Seksualumas tik atrodo esąs asmens privatus reikalas, nes savo LGBTI seksualumo paviešinimas greitai tampa ir socialiniu reiškiniu.
Tokioje aplinkoje pasimetę būna tiek LGBTI asmenys, tiek ir jų artimiausieji, nes kol kas kultūroje dar tik formuojasi tokioms situacijoms adekvačios, vakarietiškos elgsenos. Vadinamos netradicinės orientacijos nėra naujas reiškinys nei žmonių, nei apskritai žinduolių pasaulyje, bet Lietuva vis dar veikiama mentaliteto, kuris formavosi laikais, kada sekso iš viso nebuvo, o homoseksualumas buvo Baudžiamojo kodekso objektas.
Susirinkusieji labai anksti išreiškė norą diskutuoti ir keistis nuomonėmis. Vienas iš Savišvietos grupės steigėjų Darius Liukaitis uždavė prelegentams klausimų, kurie buvo iškelti arba diskutuoti socialiniuoste tinkluose iki diskusijų vakaro pradžios. Vakaro diskusijos dalyviai savo aktyvumu pralenkė saugų sėdėjimą prie ekranų. Klausimai ir pastebėjimai buvo patys įvairiausi: abejota, ar įmanoma iš vis pasiekti nulinį diskriminacijos lygį kurioje nors visuomenėje; klausta, ar LGBTI bendruomenė nėra viso labo ES lėšų įsisavimo būdas; svarstyta apie partnerystės ir santuokos reikalingumą tos pačios lyties asmenims; nepamirštas ir vaikų auginimo tos pačios lyties porose klausimas; sustota ir prie pamąstymų, kiek homofobija siejasi su savo homoseksualumo baime.
Savišvietos grupė Partijos pirmininko Eligijaus Masiulio prieš renginį raštu paklausė jo nuomonės dėl LGBTI piliečių teisių ir konkrečiai dėl partnerystės instituto įteisinimo šiai grupei. Antrasis Partijos pirmininkas raštu atsakė: „Mes [liberalai] pritariame, kad visi šalies gyventojai galėtų naudotis partnerystės įstatymu. Dėl įsivaikinimo – diskusijų viduje nebuvo, todėl aiškios pozicijos Partija nėra deklaravusi. Manau, šiuo momentu ji būtų greičiau neigiama nei teigiama.“
Tad Lietuvoje ir toliau išlieka galimybė, kad 2015 m. pavasarį liberalų frakcijos narių Dalios Kuodytės, Eligijaus Masiulio, Gintaro Steponavičiaus ir Šarūno Gustainio su kelių socialdemokratų frakcijos atstovų palaikymu Seime registruotos Civilinio kodekso pataisos, kurios įteisintų partnertystės institutą nepriklausomai nuo partnerių lyties, gali pradulkėti Seimo stalčiuose neribotą laiką. Kuo ilgiau Seimas ir visuomenė nenorės pripažinti, kad LGBTI yra tikri žmonės su tokiais pačiais emociniais ir socialiniais poreikiais kaip ir kiti Lietuvos Respublikos piliečiai, kur jie pasaulyje bebūtų, tol ir sovietmetis išliks su mumis.
Kauno m. Savišvietos grupė dėkoja Mariui Gorochovskiui ir Grytei Ruzgei, Kauno įvairių tautų kultūrų centro direktoriui Dainiui Babilui už suteiktas patalpas ir įrangą diskusijai, Liberalų Sąjūdžio projektų vadovei Žanetai Poluvalovai už organizacinę pagalbą ir kiekvienam atėjusiams už pagarbią laikyseną diskusijos metu.
Nomeda Repšytė, Kauno m. Savišvietos grupės steigėja
Dariaus Liukaičio, Kauno m. Savišvietos grupės steigėjo, nuotraukos