Aštri politinė konkurencija tarp pagrindinių šalies politinių jėgų turi keleriopas pasekmes. Viena vertus, tai skatina labiau stengtis ir pasiekti geresnius rezultatus. Kita vertus, realybėje dažnai susiklosto taip, kad ta konkurencija perauga į nevaldomą pavydo ar net paniekos jausmą, o tai mažai gėrio atneša.

Visa tai matėme Laisvės premijos skyrimo istorijoje. Ne vieta politikoje tiems, kas nesugeba atsiriboti nuo savo asmeninių simpatijų-antipatijų ir žemina mūsų valstybę, jos vėliavnešių indėlį. Apgailėtiną vaizdą stebėjome ir svarstant vidaus reikalų ministro atsakomybės klausimą.

Ant asmeninių politinių ambicijų laužo deginamos ne tik asmenybės, bet ir geros idėjos. Tikriausiai neužtektų rankos pirštų išvardinti, kiek dabartinė Seimo valdančioji dauguma atmetė liberalų siūlytų įstatymo projektų – pirmiausia dėl to, kad jie buvo pateikti opozicijos. Vėliau analogiški arba identiški projektai buvo skubiai registruojami kitų, verčiantis per galvą priimami paskutinę minutę. Kiek tai naudos atneša valstybei?

Gaištame laiką, per kurį galėtume nuveikti daugiau. Visada sakiau – konkuruokime idėjomis. Prieš keletą dienų Seimas bene vienbalsiai priėmė liberalų siūlytas Pilietybės įstatymo pataisas, įteisinančias dvigubą pilietybę užsienyje gimusiems lietuvių kilmės vaikams. „Garbės“ užteko visiems, kaip ir visiems pasitarnaus šio sprendimo rezultatai.

Gerų ir naudingų darbų sąraše – dar ne vienas, laukiantis progos išsiveržti iš pavydo šešėlio.