Greitai prasideda Europos krepšinio čempionatas. Taip sutampa, kad mūsų didžiojo sporto ir naujo politinio sezono startas – beveik vienu metu. Tai gera proga aptarti politiką krepšinio terminais. Pabandykim.
Leiskime žaisti
Kiekvienose rungtynėse svarbu geros pirmos penkios minutės. Ypač Lietuvos komandai. Jei įsiveržiam į priekį, jei „eina“ prasiveržimai ir metimai – žiūrėk, kokiems serbams kamuolys iš rankų pradės kristi…
Vienas kertinių naujo lietuviško politinio „čempionato“ momentų – šiuolaikiškas ir realybę atitinkantis Darbo kodeksas. Daug kalbama apie taip vadinamą socialinį modelį, kai iš tikrųjų Lietuvai reikia tik darbo vietas kuriančio ir atlyginimus didinančio modelio.
Pagrindinis klausimas čia – kaip „užsidirbti“ daugiau taškų mums patiems ir praleisti kuo mažiau į savo krepšį? Šiais laikais rungtynes laimi komandos, kurios žaidžia kontaktinį, greitą krepšinį. Kurios kibiai ginasi ir turi įvairių ginklų puolimo arsenale. Visai kaip Lietuvos rinktinė, kai pagauna bangą.
Mūsų dabartinis Darbo kodeksas, daugeliui neaiškių, negaliojančių ir mistinių taktinių schemų kratinys, jau gerokai atgyvenęs ir vis dar neleidžia mums užsidirbti, pelnant lengvesnių taškų. Atrodo, mums iš viršaus primetamos taisyklės, pagal kurias galime rinkti tik po 1 tašką baudų metimais. O varžovai tuo metu mums smeigia tritaškį su pražanga…
Kaip tada laimėti rungtynes? Keiskime taktiką, laužykime senas ir pergalių neatnešančias taisykles. Pradėkime nuo esmės – leiskime žaisti. Šiuolaikinis darbo kodeksas pirmiausia turėtų būti skirtas laisvai kurti (naujas darbo vietas) ir rinkti taškus (užsidirbti).
Darykime, kaip patogiau
Jeigu kam nors patogiau užsidirbti iš namų, sėdint ant savo patogios kėdės – leiskim tai daryti paprasčiau ir, svarbiausia, legaliai. Jei treneris kurį nors žaidėją nori leisti aikštėn tik penkioms minutėms, o pats žaidėjas nori prisidėti prie pergalės, pelnyti taškų sau ir komandai – mes irgi nieko prieš, ar ne?
Darbo santykius apibrėžiančiose taktinėse schemose įrašius, kad viename darbe galima dirbti ir po kelias valandas per dieną – tik į naudą, visiems. Arba daugiau valandų nei standartiškai, savo noru. Praktika rodo, kad net geriausi žaidėjai po treniruočių ar varžybų kartais lieka papildomai pamėtyti į krepšį. Tos komandos vėliau laimi svarbiausias rungtynes.
Kitas dalykas – geros komandos visada laiko plačiai atvertas duris naujiems jauniems žaidėjams. Mūsų esamo darbo kodekso taisyklės to visai neskatina arba neleidžia. Tad keiskime jas.
„Sodros“ duomenimis, 2014 m. pirmą pusmetį Lietuvoje pirmą kartą įsidarbino tik 5,8 tūkst. žmonių. Palyginti – darbo neturi arba neranda net kas penktas jaunas žmogus iki 25 metų (Statistikos departamento duomenimis, 2014 metais – 19,3 proc.).
Todėl pats laikas supaprastinti darbo sutarčių sudarymą, leisti daugiau ir įvairesnių darbo sutarčių rūšių, įskaitant laikinąjį darbą. Leiskime atskirai susitarti dėl individualaus darbo grafiko, pridėkime didesnes nuotolinio darbo galimybes.
Taškų rinkimo priemonių arsenale – ne viena opcija. Šie pokyčiai leistų sumažinti dar vieną įspūdingai neigiamą skaičių statistikoje – Lietuvoje yra net 43 proc. ilgalaikių bedarbių. Dalis šių žmonių dirba nelegaliai, šešėlyje. Vadinasi, valstybė privalo labiau skatinti darbą, ne bedarbystę. Atsiradus daugiau paskatų dirbti legaliai, pagaliau pradėtų trauktis šešėlinės Lietuvos ekonomikos mastai, kur vis dar „uždirbamas“ kas ketvirtas euras.
Daug aistrų šiandien kelia atleidimo iš darbo sąlygos ir terminai. Jautrus klausimas. Kaip yra krepšinyje? Jokia pasaulio komanda nenori turėti amžino kontrakto su žaidėju, kuris joje negali atsiskleisti ir pelnyti taškų. Galiausiai, ir pats žaidėjas nori pakeisti komandą, tikėdamas, kad kitur žais sėkmingiau ir bus naudingesnis.
Taigi – susitarkime dėl darbo ir žaidimo sąlygų lanksčiau, protingai. Žinoma, numatant būtinus saugiklius, kad treneriai ir komandų vadovai nepiktnaudžiautų padėtimi.
Tikslas – įveikti konkurentus
„Lietuvoje, skirtingai nuo kitų Europos valstybių, būdingas aukšto laipsnio imperatyvus, įstatyminis, centralizuotas darbo santykių reguliavimo mechanizmas“, – kartoja mokslininkai.
Būtent dėl to Lietuva pralaimi ne tik „vietinės“ lygos varžybas, bet ir tarptautinius turnyrus dėl naujai kuriamų darbo vietų. Konkuruojame su rimtomis Europos Sąjungos valstybių komandomis. Net kaimyninėje Latvijoje ir Estijoje darbo santykiai reguliuojami pagal šiuolaikiškesnius standartus. Kas mums trukdo padaryti geriau?
„Investuok Lietuvoje“ duomenimis, Lietuvoje palaipsniui daugėja užsienio įmonių sukuriamų naujų darbo vietų. Jei 2012 metais planuojamų naujų darbo vietų buvo apie 1100, tai 2014 metais – jau 1860.
Praėjusiais metais daugiausia naujų darbo vietų sukurta tarptautiniuose paslaugų centruose, kiek atsiliekant gamybos ir IT sektoriams. Būtent paslaugų centruose darbuojasi ir „taškus renka“ ne vienas gabus jaunas žmogus.
Tačiau palankesnių sąlygų dirbti Lietuvoje reikia visai ne paslaugų centrams, ne didžiulėms tarptautinėms įmonėms, o mums patiems. Žmonėms, ką tik baigusiems universitetus ir kolegijas ar dar besimokantiems. Žmonėms, gyvenantiems iš bedarbio pašalpos ar (ir) dirbantiems nelegaliai. Taip pat tiems, kas jau dirba ir nori užsidirbti daugiau.
Todėl norisi palinkėti, kad artėjant rinkimams pozityvūs pasiūlymai, susiję su darbo sąlygomis, nenugultų į stalčių. Kad ir patys politikai nenertų į krūmus. Liberalai permainas palaikys, ne tik krepšinio pergalės laukia mūsų.