Jau 23-ejus metus turime savo valstybę. 23-ejus metus tvarkomės savarankiškai. Kartais geriau, kartais blogiau. Kas tokio esminio įvyko per šį apčiuopiamą laiko gabalą? Ogi pasikeitė visa karta. Brandūs keturiasdešimtmečiai tapo viską mačiusiais šešiasdešimtmečiais, radikalūs idealistai dvidešimtmečiai subrendo į savimi pasitikinčius keturiasdešimtmečius, o tuometiniai naujagimiai virto energingu jaunimu.
Turime savęs paklausti – kas sieja šiuos žmones? Laikmečio padiktuotos vertybės. Pasitikėjimas savo jėgomis, tikėjimas, kad pirmiausiai nuo jų pačių priklauso kaip klostysis gyvenimas, teisėtas noras būti oriais ir gerbiamais šioje valstybėje, suvokimas, kad kuriant, o ne griaunant gali kur kas daugiau pasiekti. Tai gyvybingoji mūsų visuomenės dalis. Verčiantys kalnus kur jie bebūtų: Radviliškyje ar Korke, Kaune ar Londone. Visi jie mūsų valstybės stuburas ir išlikimo garantas. Tai yra karta, kuri užaugo ir auga su Nepriklausoma Lietuva.
Pripažinkime, kad Jų balsas dažnai ignoruojamas Lietuvos politikoje, o interesai dažnai išduodami vardan tų, kurie garsiau šaukia ir dejuoja. Liberalai nesidairydami turi tvirtai stoti į šių žmonių pusę. Būti dabartinės kartos partija. Kalbėti vienu balsu, veikti vienu ritmu.
Mūsų politika vis dar persmelkta nueinančios kartos įpročiais. Garsiai rėkti, o ne tyliai dirbti, viešai smerkti, o ne supratingai atleisti, su trenksmais griauti, o ne aistringai kurti. Vis dar madingas ir populiarus nūdienos politinės elgsenos šablonas. Bet tas neturi mūsų išmušti iš vėžių. Mes kitokie, kaip ir Jie – dabartinė karta. Mes už pokyčius, kaip ir Jie – dabartinė karta.
Mažiau valdžios primetinėjamų taisyklių, daugiau erdvės privačiai žmogaus raiškai.
Mažiau valdžios savimeilės, daugiau pagarbos ir orumo dirbančiam, kuriančiam, save ir šeimą vei valstybę išlaikančiam žmogui.
Pagaliau, mažiau kvailysčių, daugiau sveiko proto.
Į šiandieninę politiką liberalai privalo nešti naujus principus. Būti ryžtingiems ir nebijoti sakyti tiesos, net jeigu tai nepatiks tūkstančiams. Būti profesionaliems ir sugebėti įgyvendinti duotus pažadus. Nesislėpti nuo atsakomybės ir atsakyti už savo veiksmus. Įgyvendinti idėjas, kurios kuria pažangą, net jeigu tuo metu minia jus nori pasodinti ant laužo.
Esame užstrigę ties mums gerai pažįstamomis viešosios politikos temomis: niekas jau neįsivaizduoja liberalo, kuris nekalbėtų apie mažesnius mokesčius, mažesnę biurokratiją ar pagarbą žmogaus teisėms. Bet to nepakanka. Privalome plėsti visuomenei ir partijai svarbių temų sąrašą. Aiški liberalų laikysena turi būti kaimo reikalų, užsienio politikos ir nacionalinio saugumo, socialinės politikos klausimais.
Jautresnės sielos liberalui būdinga prigimtinė savybė kritiškai vertinti aplinką ir patį save. Dažnai tai kiša koją politinės konkurencijos lauke. Būna atvejų, kai mažiau intelektualus politinis oponentas užsilipęs ant bačkos, įtaigiai dėlioja savo tiesas, o iš gėdos akis nudelbęs liberalas kukliai tūno kamputyje. Kiekvienas savyje tą prigimtinį kuklumą turime kiek pastumti į šalį.
Nenustokime svajoti ir turėkime ambicijas. Sveikas ambicijas kaip žmonės, kaip organizacija. Kuo bus stipresnė organizacija, tuo daugiau nuveiksime. Be išimties visos Lietuvos stipriausios partijos veikia pagal XX a. susiformavusį partijos organizacinį modelį. Liberalai ir čia bus pirmieji keičiant nusistovėjusias tradicines partijos ribas. Viskas ateina iš suvokimo, kad partija ne tik nariai su savo struktūromis, įstatais ir programa. Partija – tai ir rinkėjai, simpatikai socialiniuose tinkluose, media kanaluose, visuomeninėse bendruomenėse.
Nors kaip minėjau partijos narių ir rėmėjų ratas palaipsniui plečiasi to nepakanka. Užsibrėžkime, kad iki 2016 m. Seimo rinkimų turėtumėme 10 tūkst. narių. Tam tereikia, kad kiekvienas dabartinis partijos narys sudomintų liberaliom idėjom nors po vieną žmogų!
Skaičiai skaičiais, bet dar svarbesnis partijos veiklos aspektas yra jos kokybė. Daug dėmesio skirsiu partijos narių mokymams, civilizuotoms diskusijoms rengti. Pasekus kai kurias partijos vidines diskusijas žemės pardavimo, žmogaus teisių ar mirties bausmės temomis, kurios kartais baigiasi ir Etikos komisijos protokolais, neretai kyla klausimas, ar tikrai visi simpatizuojame tai pačiai politinei doktrinai. Aš už nuomonių įvairovę, tačiau svarbiausiomis viešojo gyvenimo temomis turime sutarti kaip bažnyčioje.
Siekdami efektyvesnio sprendimų priėmimo neišvengiamai daugiau naudokimės pažangiomis technologijomis. Svarbesniais klausimais bus rengiamos e-apklausos, e-posėdžiai ne tik Valdybos formate. Norint gyvybingesnio partijos vidaus gyvenimo, privalu mažinti bereikšmius formalumus ir pasiekti didesnį horizontalaus bendravimo lygį.
Kandidatuodamas 2 metų kadencijai labai aiškiai matau artimiausius partijos tikslus, kuriuos turime atvirai įsivardinti. Jau šiame Suvažiavime ir rytoj įvyksiančiame Tarybos posėdyje bus padaryti svarbūs sprendimai, lemsiantys kitais metais įvyksiančių Europos Parlamento rinkimų rezultatus. E.Gentvilas ir L.Donskis stiprūs, iškilūs politikai solidžiai atstovavę ir atstovaujantys liberalų sąjūdį Europos liberalų šeimoje. Privalome užtikrinti tęstinumą ir pasiekti, kad rinkėjai ir toliau pasitikėtų mūsų darbu Europos Parlamente. Konkurencinė kova tik bus dar labiau aštresnė, nes šį kartą renkama 11, o ne 12 Lietuvos atstovų. Turime stiprių politikų, asmenybių rinkinį, pasiruošusį garbingai nešti Liberalų sąjūdžio vėliavą Europarlamento rinkimuose. Net neabejoju, kad veikdami kaip komanda išvien esame pajėgūs kovoti dėl dviejų mandatų, jau nekalbant apie minimalius tikslus – iškovoti mandatą ir sėkmingai toliau darbuotis europinėje dimensijoje.
Kitas svarbus 2014 m. politinis įvykis – Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai. Per artimiausius mėnesius turime apsispręsti, kurią alternatyvą rinktis: paremti dabartinę šalies vadovę D.Grybauskaitę, jeigu ji nuspręs dalyvauti rinkimuose, kitaip tariant, elgtis taip, kaip elgėmės 2009 m. arba kelti savo kandidatą. Tikrai turime pajėgių, patyrusių politikų, kurie galėtų būti nominuoti mūsų kandidatais į Lietuvos Respublikos Prezidentus. Tačiau tai daryti reikia ne karšta galva, o įvertinant konkurencinę aplinką, politines aplinkybes, sociologinių tyrimų rezultatus. Artimiausią laikotarpį reikia intensyviai diskutuoti dėl pasirinkimo, tartis su skyriais ir priimti galutinį sprendimą.
Kitais metais vyksiantys rinkimai yra tiltas į mums kaip partijai gyvybiškai svarbius savivaldybių rinkimus. Šių rinkimų rezultatai bus pamatas, ant kurio toliau statysime Liberalų pilį. Reikia pripažinti, kad turėdami nacionalinį-parlamentinį atstovavimą visgi nemažoje dalyje savivaldos neturime patikimų fortifikacijų. Privalome įsitvirtinti. Laukia ilgas ir nuoseklus darbas, kuris leistų mūsų pajėgas padidinti bent 50 mandatų ir išplėsti turimų merų skaičių. Tai yra žūtbūtinė sąlyga, siekiant maksimalių tikslų tapti top trejeto partija 2016 m. Seimo rinkimuose.
Bičiuliai, bendražygiai liberalai! Mūsų pasirinktame kelyje bus visko: posūkių, įkalnių, nuokalnių, duobių, bet norisi palinkėti, kad niekada nesusvyruotumėme ties savo idealais ir visada išliktumėme savimi. Šiek tiek su polėkiu, šiek tiek atsipalaidavę, šiek tiek pašėlę ir visada žinotumėme, kad mes ne vieni – su mumis nauja, užaugusi Lietuvos karta!