ei nebūčiau politikas, pasirinkti savivaldos rinkimuose iš pirmo žvilgsnio būtų žiauriai sunku. Daugiau nei dvidešimt partijų, daugiau nei 50 visuomeninių rinkimų komitetų, apie 500 kandidatų sąrašų…

Lengviau turėtų būti pasirinkti merą – pirmą kartą tiesiogiai, pirmą kartą lyg Prezidento rinkimuose. Tik kad kandidatų kai kuriuose miestuose daugiau nei žaidėjų krepšinio komandoj.

Ta proga noriu pasidalinti, kaip rinkčiausi savo miesto merą, jei nebūčiau politikas. Tiesą sakant, ir kaip politikas rinksiuosi pagal lygiai tuos pačius kriterijus. Taigi, mano nuomone, būtinos mero savybės:

1. Yra miesto fanas Nr. 1.
2. Yra politikas – sprendimų priėmėjas, o ne biurokratas – sprendimų atidėliotojas.
3. Yra švarios sąžinės, nekorumpuotas.
4. Žino, kad miesto biudžetas – miestiečių, visų mokesčių mokėtojų sunkiai uždirbti pinigai. Ir jaučia už tai atsakomybę.
5. Supranta, kad miestas pirmiausia turi būti patogus ir tarnauti miestiečiams.
6. Galvoja savo galva ir siekia būti lyderis.
7. Kaip ir sau, miestui kelia aukščiausius tikslus.

Gimiau ir augau Klaipėdoje, bet pirmą kartą tiesiogiai merą rinksiu Vilniuje, kur dirbu ir gyvenu pastaruosius kelioliką metų. Kadangi aukščiau išvardintus kriterijus rašiau ne kolegai liberalui Remigijui Šimašiui, jie jam ne visiškai tinka.

Dėl vienos paprastos priežasties – Remigijus turi dar mažiausiai tiek pat savybių, kurios mero darbe jam pravers labiau. Paminėsiu kelias istorijas, kurių jis pats turbūt išpažinti nebespės:

1. Remigijus per pastarąjį pusmetį nubėgo daugiau kaip 100 kilometrų po įvairius Vilniaus rajonus – nuo Antakalnio iki Žirmūnų, palei Nerį – nuo Savanorių prospekto pačiame miesto pakraštyje iki Senamiesčio. Kur gerai, o kur – šabakštynai, kur koją bėgdamas gali išsisukti – per tą laiką mes sužinojome viską. Tuo požiūriu Remigijus nepataisomas – visur ir visada nori padaryti geriau.

2. Kai praėjusios kadencijos Vyriausybėje buvo deramasi su tarptautinėmis kompanijomis, Remigijaus, tuometinio teisingumo ministro pozicija, priimant sprendimą buvo esminė, derinant sutartis su “Western Union” ir “Barclays”. To rezultatą šiandien matome – sukurta daugiau nei du tūkstančiai naujų darbo vietų.

3. Remigijus gali pataikyti į taikinį iš keliasdešimt metrų ne prasčiau nei nuo baudų metimų linijos krepšinyje. Tai jis buvo ir yra vienas didžiausių entuziastų, vedančių į priekį iš naujo atgimusią Šaulių sąjungą – tikrus mūsų krašto patriotus.

4. Pradėjęs eiti teisingumo ministro pareigas Remigijus panaikino 10 verslo priežiūros institucijų, leido įmones paprastai ir greitai steigti internetu, iškart atsisakė valdiško ministerijos automobilių parko (ir iki Seimo dažniausiai ateidavo pėsčiomis), privertė viešinti visus valdžios sprendimus (dėl to valdiškos įstaigos už pokalbio minutę telefonu nebemoka 44 lietuviškų centų).

5. Remigijui tiesiog įgimtas sveikas protas ir nulinė tolerancija biurokratijai. Būdamas teisingumo ministru jis įtikino:

– kad tuoktis galima bet kurioje gražioje vietoje, ne tik Civilinės metrikacijos įstaigoje.
– kad žmonėms reikia leisti už pirmą pažeidimą savo noru susimokėti pusę baudos.
– kad reikia atsisakyti popieriaus, miškų ir pinigų deginimo – nebeliko milžiniškais tiražais leidžiamų popierinių “Valstybės žinių”, įstatymus lengvai randame internete.

Žinau, kad Vilnius yra laisvas laisvų žmonių miestas. Nėra priežasčių, kodėl sostinės meru neturėtų tapti vienas iš jų.