Liberalai: mokesčių reforma yra paini, o kova su šešėline ekonomika – uždelsta

2018-04-19 / Liberalai.lt
Liberalai: mokesčių reforma yra paini, o kova su šešėline ekonomika – uždelsta

Liberalų sąjūdžio frakcija susitikime su finansų ministru Viliumi Šapoka aptarė Vyriausybės pristatytą mokesčių sistemos pertvarką. Finansų ministras teigė, kad mokesčių reforma sudarys palankias sąlygas investuotojams, o su darbo santykiais susijusi našta taps mažiausia Baltijos šalyse. Liberalai atkreipė dėmesį į siūlomą painią mokesčių perskaičiavimo sistemą, uždelstą kovą su šešėline ekonomika, pamirštus taršos mokesčius ir „tax free“ rojų ūkininkams.

Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai siūlomoje pertvarkoje įžvelgė galimai teigiamų iniciatyvų siekiant mažinti mokestinę naštą, tačiau pastebėjo, kad reforma gali sukelti sumaištį, užkrauti papildomą administracinę naštą valstybei, taip pat – kad delsiama kovoti su šešėline ekonomika.

Parlamentarė Aušrinė Armonaitė teigiamai įvertino Sodros „lubų“ ir kovos su šešėliu priemones, tačiau atkreipė dėmesį, kad skirtingi GPM tarifai gali sukelti sumaištį visuomenėje.

„Po pertvarkos būtų 3 skirtingi GPM tarifai: 15-21-25 proc. Mūsų kaimynės Latvija ir Estija taiko visiems vienodus tarifus, Lenkijoje – 2 skirtingi GPM tarifai. Ar nekils per daug painiavos?“, – ministro klausė A. Armonaitė.

Finansų ministro teigimu, nors siūlomi 3 skirtingi GPM tarifai atrodo painiai, jie neturėtų sukelti didelės sumaišties, o mokesčiai turėtų mažėti nuosekliai.

Parlamentarė taip pat domėjosi ar su darbo santykiais susiję mokesčiai mažės nuosekliai ir priminė, kad bene identišką Sodros „lubų“ projektą ji pati siūlė dar praėjusį rudenį, tačiau tuo metu „valstiečiai“ pasiūlymą išmetė į šiukšlių dėžę iš kurios dabar jį ištraukė ir siūlo kaip savo.

„Manau, kad reiktų žiūrėti į galutinį rezultatą į bendrą mokestinę naštą, o intencija yra smarkiai tą naštą sumažinti“, – susitikime sakė V. Šapoka.

Kovoje su šešėline ekonomika – jokių naujų veiksmų

„Dar 2011 metais Vyriausybei pristačiau šešėlinės ekonomikos mastą Lietuvoje. Šiandien vis dar turime tūkstančius kasos aparatų, naudojančių senąsias sistemas. Neaišku kodėl pertvarka siūloma tik 2020 metais? Kodėl ji nepradėta dabar, kodėl jos nebus rytoj?“, – klausė parlamentaras Vitalijus Gailius, atkreipdamas dėmesį, kad pristatytoje reformoje „prieš šešėlį – baltais finansais“ nepateikiama nieko naujo, kas jau buvo pristatyta 2014 metais.

Jo teigimu, šešėlinės ekonomikos mastai Lietuvoje gerai žinomi, daugelis siūlomų iniciatyvų jau yra taikomos, o pateiktų priemonių kovai prieš šešėlį įgyvendinimas planuojamas per vėlai.

Pensijų reforma – primeta išskirtinai asmeninę atsakomybę žmogui

Parlamentaras Jonas Varkalys teigiamai įvertino sąžiningo verslo ir mokesčių mažinimo verslui idėjas, tačiau skeptiškai žiūrėjo į pensijų reformą, kuri realiai nieko nepakeičia.

„Pensijų reforma – skambus pavadinimas. Dabar skaičiuojama 2+2+2, siūloma 0+4+2 – rezultatas tas pats. Ar nebus taip, kad sukursime papildomų darbo vietų administravimui, programų apskaitai vykdyti ir prižiūrėti, tačiau ar tikrai sulauksime realios naudos ir kas kompensuos „Sodros“ nuostolį, sumažinus „Sodros“ įmokas?“, – klausė J. Varkalys.

Ministro teigimu, po pertvarkos „Sodra“ užtikrins tik minimalius gyvenimo standartus, tačiau kiek papildomai žmogus prisidės prie savo ateities, tiek ir turės – valstybės atsakomybė bus perduota žmonėms spręsti savarankiškai. Pasak ministro, „Sodra“ nuostolių nepatirs.

Valstybė lenda į žmonių pinigines ir vėl pamiršta ūkio sektorių

Aplinkos apsaugos komiteto vicepirmininkas Simonas Gentvilas pastebėjo, kad pristatytoje mokesčių reformoje nėra taršos mokesčio, o ūkininkams paliktas „tax free“ rojus.

„Viešai eskaluojama ir daug įrodymų pateikta, kad žemės ūkio sektorius turi daug mokestinių lengvatų, tuo tarpu jūs pereinate prie privačių gyventojų turto apmokestinimo, kodėl nesiimate žemės ūkio sektoriaus turto apmokestinimo revizijos?“, – klausimą pridūrė S. Gentvilas.

„Europos komisija nuolat pabrėžia, kad Lietuva neišnaudoja taršos mokesčio, nors galėtume mažinti kitus mokesčius keldami taršos mokestį, kurio Lietuvoje beveik nėra“, – klausimą pridūrė S. Gentvilas.

V. Šapoka pabrėžė, kad Lietuvoje automobilių parkas yra ypač taršus ir nors Lietuvai dėl to gali grėsti didelės baudos, ministras nemato prasmės įvesti taršos mokestį dabar.

Ministro teigimu dabar taikomas mažesnis NT tarifas žemės ūkio sektoriuje yra pakankamas.

Nuotr.: Julius Kalinskas, 15min.lt

liberalus