Norėčiau aptarti naminių gyvūnų (toliau tekste bus naudojama tikslesnė sąvoka „gyvūnai augintiniai“) keliamus naujausius reikalavimus. Juokauju. Gyvūnai augintiniai nekelia reikalavimų, čia tik mes vis susiduriame su problemomis: dingę ar rasti gyvūnai, benamės katės, šunų teršiama aplinka ar įkandimai, jų keliamas triukšmas – tai klausimai, kuriuos, jei mūsų tai tiesiogiai neliečia, pasistengiame kuo greičiau pamiršti ir užsiimti rimtesniais ir, be abejo, svarbesniais reikalais.
Deja, bet nesprendžiami klausimai niekur nedingsta ir patys savaime neišsisprendžia – ir toliau skaitome socialiniuose tinkluose plintančius prašymus pasidalinti informacija apie dingusius ar namų ieškančius prieglaudų augintinius, dažniausiai mums gerai sekasi nepastebėti benamių kačių, besiknisančių atliekų konteineriuose, ir tik įlipę į šunų išmatas garsiai iškeiksnojame šuns šeimininką bei greitai mintyse pasakome sau, kad pagal liaudies išmintį tai yra geras ženklas. O kur dar kaimyno piktas šuo, kuris neatsakingai vedžiojamas be antsnukio gąsdina kieme žaidžiančius vaikus? Bet negi ką nors sakysi, paskui, žiūrėk, dar rasi savo automobilio durelių šoną perbrėžtą. Šaržuoju? Kažkiek…
Remiantis skaičiavimo metodika, galima sakyti, kad Kaune yra 94 214* šunys ir katės. Yra sakoma, kad kuo aukštesnis šalies pragyvenimo lygis, tuo mažiau joje yra laikoma gyvūnų (dabar galvoju ar tik su vaikų skaičiumi nėra panašios tendencijos). Kuo mažiau gyvūnų, tuo mažiau jie kelia problemų, t. y. nėra gyvūnų – nėra problemų. Būdamas didelis gyvūnų mylėtojas, aš tokios politikos nepalaikau, man labiau patinka kita įrodyta tiesa, jog žmonės, laikantys gyvūnus, yra geresni. Tad aš asmeniškai norėčiau, kad Kaune gyventų kuo daugiau geresnių žmonių.
Dabar apie tai, ką visi galėtume padaryti, kad tų problemų būtų kuo mažiau. Pirmiausia – gyvūnų ženklinimas. LR Seimas jau kartą buvo nurodęs gerą kryptį ir buvo priėmęs įstatymą, įpareigojantį naminius gyvūnus susiženklinti, bet vėliau įstatymą atšaukė (autoriaus nuomone – atšaukimo argumentai abejotini), na ir geriau kastruosim visus gyvūnus. Tačiau gyvūnai augintiniai liko ir nepaženklinti, ir nekastruoti. Būkite protingesni už tuos, kuriuos taip mėgstame kritikuoti. Savanoriškai paženklinkite savo šunį ar katę ir galbūt sutaupysite nervų ir laiko klijuojant skelbimus ant medžio ar liejant graudžias ašaras socialinėje erdvėje. Čia būtų kaip sveikatos draudimas, geriau kad neprireiktų, bet šiokia tokia paguoda, jei jis yra. (Savaime suprantama, jog visuotinai suženklinus visus gyvūnus, tikėtina, jog negerieji žmonės savo augintinių nebemes į gatvę, nes žinos, kad bus susekti.).
Savo ruožtu, Kauno miestas taip pat stengiasi. Pirmiausia, skirtos lėšos benamių kačių sterilizavimui. „Absurdas!“ – šaukė kai kas. Bet ar tikrai? Įprasta praktika, jog pagauta benamė katė būna be didelio triukšmo (tiesą sakant dėl aš triukšmo nežinau) numarinama. Miestas sumoka už jos pagavimą, laikymą 14 dienų ir numarinimą. O jos vietoje ateina kita katė. Yra paskaičiuota, kad viena katė ir visi jos palikuonys per septynis metus gali atsivesti virš 400 000 kačiukų. Pagavę katę, ją sterilizavę ir paleidę atgal, sutaupome pinigų. O ir pati katė saugo savo teritoriją ir toje vietoje neatsiras kita katė. Jau nekalbant apie humaniškumą. Paprasta? Matysim. Kaunas yra pirmasis miestas Lietuvoje, pradėjęs taikyti tokią praktiką.
Manau, jog 58 000 Eur, išleistus už gyvūnų gaudymą, laikymą ir jų eutanaziją, galima panaudoti racionaliau, pvz. – visuomenės švietimui. Ar žinojote, kad už šuns sukeltą grėsmę gali būti skirta 120 Eur bauda? O už įkandimą 300 Eur dar ir su augintinio konfiskavimu? Tai va, tas kaimynas, kuris šunį vedžioja atsainiai turbūt irgi nežino. Jei žinotų, gal būtų kitaip. Galėtume skirti didesnį dėmesį ir maišelių dalinimu šunų vedžiotojams (taip taip – reikalinga ir daugiau specialių šiukšliadėžių). Padalinus juos tikslinei auditorijai, tai tikrai suveiktų kaip priminimas ir dalis jų būtų panaudota tikslingai, todėl sumažėtų Jūsų tikimybė vaikščioti su „kvepiančiu“ batu.
Pokyčiai vyksta. Gyvūnų augintinių klausimais taip pat. Nepamirškite prisidėti.
*Vidutiniškai skaičiuojama, kad Lietuvoje yra apie 700 000 šunų ir 620 000 kačių (Europos augintinių maisto gamintojų federacijos (angl. sutr. FEDIAF) „Faktų ir skaičių 2014“ ataskaita). Vidutiniškai Lietuvoje 69 proc. visų namų ūkių kaip augintinį laiko bent vieną šunį arba bent vieną katę. Lietuvoje 37 proc. namų ūkių laiko bent vieną šunį ir 32 proc. bent vieną katę.
Kauno miesto savivaldybėje skaičiuojama 136 541 namų ūkiai (2011 visuotinio Gyventojų surašymo statistika). Remiantis aukščiau išdėstytais skaičiais: 94 214 (69 proc. nuo viso namų ūkių skaičiaus Kauno mieste) namų ūkiai Kauno mieste laiko bent vieną šunį arba bent vieną katę – bendrai 94 214 gyvūnų Kauno mieste; 34 860 (37 proc. nuo 69 proc. namų ūkių skaičiaus Kauno mieste) namų ūkiai Kauno mieste laiko bent vieną šunį – bendrai 34 860 šunų Kauno mieste.30 148 (32 proc. nuo 69 proc. namų ūkių skaičiaus Kauno mieste) namų ūkiai Kauno mieste laiko bent vieną katę – bendrai 30 148 kačių Kauno mieste.