Kai Europos Sąjunga prieš Lietuvą pradėjo pažeidimų procedūras, Seimas prieš keletą dienų pagaliau priėmė svarbias Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo pataisas, įtvirtinančias esminius nediskriminavimo principus.
Tai, žinoma, niekaip nepateisina trypčiojimo vietoje pastaruosius kelerius metus, vis atidėliojant balsavimo dėl pataisų terminą. Anokia čia paslaptis – prie įstatymo projekto vilkinimo Seime prisidėjo ir kraštutinių pažiūrų politikų sparnas, populiariai dar pramintas „talibanu“. Šis „talibanas“ garsiausiai šūkauja ir kovoja prieš tai, kas europietiška bei demokratiška, dažniausiai visiškai nesigilinant į turinį.
Iš pirmo žvilgsnio aiškios ir paprastos Moterų ir vyrų lygių galimybių pataisos parlamente vis tiek sukėlė karštus debatus, neišvengta piktesnių replikų nuo šoninio mikrofono. Kas galėjo taip suerzinti ir papiktinti Seimo „talibaną“?
Priimtose pataisose sunku įžvelgti kokių nors „nukrypimų“. Pirma: projekte sukonkretinta sąvoką „diskriminacija dėl lyties“, papildomai įrašant, kad ji apima moterų diskriminaciją dėl nėštumo ir motinystės, t.y. gimdymo ar vaiko žindymo. Antra, atsisakyta nuostatos, teikusios galimybę taikyti išimtį dėl lyties apskaičiuojant išmokas socialinės apsaugos sistemoje.
Trečia, projektu perkelta ir įtvirtinta Lygių galimybių įstatyme įtvirtinta priekabiavimo sąvoka, kad diskriminacija dėl lyties apima ne tik seksualinį priekabiavimą, bet ir diskriminavimą dėl lyties darbo vietoje.
Galiausiai, įtvirtintas lyties pagrindu diskriminuojančių skelbimų draudimas – įvardyta, kad skelbimuose priimti į darbą negalima teikti pirmenybę vienai iš lyčių (išskyrus išimtis), reikalauti iš žmonių informacijos apie jų šeiminę padėtį, amžių ar privatų gyvenimą.
Kodėl net 43-ys Seimo nariai balsavo „prieš“ ar susilaikė? Sunku suvokti. Niekada nesupratau, kai bandoma sieti visiškai skirtingus dalykus, kai gąsdinama, neva atidarysime kažkokią „pandoros skrynią“, kad pataisomis vyrams ir moterims primesime tas pačias pareigas ar ištrinsime skirtumus tarp vyro ir moters… Tai yra sąmokslo teorijos arba paprasčiausi nušnekėjimai.
Dėl lygių teisių ir galimybių moterys ir toliau liks ne mažiau moterimis, o vyrai – vyrais. Yra priešingai. Jau vien todėl, kad tiek vyrai, tik moterys galės jaustis vienodai oriai, kaip individualybės, kaip žmonės.
Priekabiavimas dėl lyties yra būtent tai, kas bene labiausiai žemina žmogų ir jo orumą. Turime tai išgyvendinti. Čia net nekalbu apie senas stereotipines diskriminacijos apraiškas kai kuriuose ratuose vis dar populiariuose kasdieniuose juokeliuose, kaip, pavyzdžiui, „ir vis tiek visi vyrai kiaulės“ arba „blondinės parengia rimtus verslo planus“.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba ir kitos atsakingos valstybės institucijos privalo turėti įrankių, kurie leistų patvirtinti ir išguiti diskriminacijos atvejus. Visuomenė turi palaipsniui įgyti nulinę toleranciją bet kokiai diskriminacijai, ir apie ją pranešti viešai. Taigi Seimo priimtos pataisos – mažas žingsnelis geresnių pokyčių link. Mūsų rankose – pasiekti, kad diskriminacija išnyktų kaip „kietumo“ simbolis ir taptų nebe madinga, o gėdinga.