Kas Lietuvoje pasiryžęs mokėti daugiau naujų mokesčių? Atsakymą žinom – niekas. Jau dabartinė mokesčių sistema ragina ne kurti, o būti išlaikytiniais. Ir dėl to daugelis purtosi iniciatyvos imtis nuosavo verslo, o vokeliai ir šešėliai vis dar šmėžuoja kažkur valdžios panosėje.
Todėl šią savaitę nustebino naujoji finansų ministrė Rasa Budbergytė, viena iš socialdemokratų lyderių, pareiškusi, kad niekur nedingsime ir turėsime Lietuvoje įsivesti visiems taikomus nekilnojamojo turto ir automobilių mokesčius. Argumentai, kad šie mokesčiai nepakenks ekonomikos augimui, skamba ne visai rimtai. Negyvenam beorėje erdvėje, kurių mokesčių debesys nepasiekia. Kita vertus, jaučiamas idėjų badas: apmokestinsim viską, o kas po to?
Lietuvoje tik prieš mėnesį, gegužės 18-ąją, šiemet minėjome Laisvės nuo mokesčių dieną, t.y. tą dieną po naujųjų metų, kai vidutinis šalies gyventojas sumokėjo visus mokesčius ir pradėjo kaupti uždarbį sau, savo šeimos reikmėms. Jeigu 2016 metais laisvės nuo mokesčių diena atėjo 4 dienomis vėliau nei pernai, tai 2017 metais, įgyvendinus socialdemokratų Vyriausybės sumanymus, tikrai sulauktume Joninių. Švęsti nebūtų ko, nes tai būtų Lietuvos mokesčių politikos Vėlinės.
Būstas ir automobilis, greta maisto produktų – tarp pagrindinių žmogaus reikmių. Daugeliui, ypač didmiesčiuose, būstas net su banko paskola per sunkiai įkandamas. O tie, kas įperka ar sukaupė milijono vertės turtą, ir dabar nelinkę susimokėti NT mokestį, jo išvengia. Dar pridėkime brangų šio mokesčio administravimą, ir kas lieka?
Visuotinis nekilnojamojo turto mokestis Lietuvai, kuri dar tikrai nėra gerovės valstybė ir Europos Sąjungos priskiriama prie mažiau išsivysčiusių regionų, būtų nesusipratimas arba tiesiog kvailystė. Kai realybėje nemaža dalis žmonių nepajėgia atsiskaityti už šildymą ir gauna valstybės kompensacijas, pati minėto mokesčio idėja skamba absurdiškai.
Taip pat, kaip tikėjimas, kad automobilių apmokestinimas taptų išganymu. Kai iš esmės negalime pasiūlyti padorios alternatyvos – gerai išvystytos viešojo transporto sistemos, apskritai reikėtų patylėti.
Negalima visiškai sužlugdyti žmonių noro ir motyvacijos kurti savo šeimos gerovę čia, Lietuvoje. Esu įsitikinęs, kad tiesiausias kelias į augimą yra mažesni darbo, socialinio draudimo mokesčiai, naujų darbo vietų ir investicijų skatinimas. Galiausiai – būtina garantuoti mokesčių „atostogas“ pradedančiajam verslui.
Lietuvoje tikrai galima mažinti mokesčius, neįvedant ir neprikuriant naujų. Ir finansų ministrė tai žino. Tereikia atsikratyti biurokratiško požiūrio ir „senų failų“, kaip prieš keletą metų taikliai įvardijo šalies Prezidentė.
Pamatinė liberalų nuostata buvo ir bus – jokių naujų mokesčių ar esamų didinimo. Pirmiausia turime apsivalyti, apkarpant toliau nevaldomai bujojantį valstybės biurokratijos aparatą. Seniai laikas priversti efektyviau dirbti didžiąsias valstybės įmones. Valdžia ir Vyriausybė turi orientuotis ne į minimalaus atlyginimo didinimą, o į vidutinę algą, kuri vis labiau atsilieka, palyginti su kaimyninėmis šalimis.
Liberalų parengtoje 2016 metų Seimo rinkimų programoje yra pluoštas pasiūlymų, kaip Lietuvai netapti biurokratijos, ekonominės stagnacijos ir minimalios algos „čempione“. Aiškiai įrašėme į savo programą ir to sieksime: pirmiausia, neapmokestinamų pajamų ribą reikia kelti iki minimalaus atlyginimo, o ne toliau populistiškai „pūsti“ pačią minimalią algą. Esu tikras, kad reikia atsisakyti ir įmonių pelno apmokestinimo, jei pelnas naudojamas investicijoms ar naujų darbo vietų kūrimui.
Socialinio draudimo mokesčiai irgi turi būti palaipsniui mažinami. Matome pakankamai resursų, kad nuo kitų metų socialinio draudimo mokesčiai kasmet mažėtų po 1 procentą. Būtina pagaliau įvesti „Sodros“ mokesčio lubas, nes negali taip būti, kad mokame už tai, jog mainais negautume nieko.
Jeigu visa tai prieštarauja socialdemokratiniam mokesčių didinimo planui – nieko tokio. Sveiko proto balsas Seime jau ne kartą nusvėrė svarstykles į reikiamą pusę. Ir todėl šiandien neturime nei automobilių, nei visuotinio nekilnojamojo turto, nei dar kokio „pavydo“ mokesčio.
Tačiau verta atminti vieną svarbų dalyką – mums nebeužtenka ir kuo toliau, tuo labiau neužteks vien tiktai atmesti blogas iniciatyvas. Reikia priimti gerus, tinkamus sprendimus. Futbolo terminais kalbant, laimi tas, kas laiku spurtuoja ir išnaudoja progą mušti lemiamą įvartį. To ir palinkėsiu.