Klaipėdos miesto savivaldybė lipa ant kulnų Vilniaus miesto savivaldybei – pastebi 2017 metų Lietuvos savivaldybių indeksą sudarę Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertai. Klaipėdos miestas tarp geriausiai besitvarkančių didžiųjų miestų savivaldybių užima antrą vietą. Pirmoji vieta atiteko sostinei, o trečioji – Kaunui. Laisvosios rinkos instituto tyrime pažymima, kad iki pirmosios vietos Klaipėdai trūksta visai nedaug. Lyginant su Vilniumi, Klaipėda sėkmingiau tvarko savo finansus, yra taupiai valdoma, miesto skola – mažiausia iš didžiųjų miestų.
„Be abejo, šis įvertinimas yra kiekvieno klaipėdiečio, dirbančio Klaipėdai ir Klaipėdoje, nuopelnas. Noriu padėkoti savivaldybės darbuotojams, gausiam biudžetiniame sektoriuje dirbančių žmonių būriui, kurių kiekvieno darbas padėjo pasiekti tokį aukštą įvertinimą. Tai pasekmė ilgalaikio, nuoseklaus, sistemingo darbo, kada dirbama ne tam, kad būtų įvertinta, bet tam, kad būtų pasiektas rezultatas. Nepaisant to, kas ir kiek kritikuoja, turime nenuvertinti savęs, jeigu mus vertina kiti. Be abejo, yra kur tobulėti ir ką tobulinti, tačiau tai, kad ne vienerius metus esame pirmaujančių savivaldybių gretose, liudija, jog pasirinktas kursas bei stabilumas ekonomikoje, politikoje, valdyme, duoda ilgalaikį efektą“, – sako Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
Klaipėdos miesto savivaldybė tarp didžiųjų savivaldybių pirmauja komunalinių paslaugų, biudžeto, mokesčių srityse.
Vertinant komunalinių paslaugų sritį, LLRI tyrime pažymima, kad dėl konkurencijos šioje srityje pirmiausia laimi gyventojai – mažėja paslaugų kainos, gerėja kokybė. Pavyzdžiui, šilumos kaina Klaipėdoje buvo mažesnė nei vidutinė. Tyrime teigiama, jog šioje srityje aukštas balas pelnytas dėl to, kad savivaldybė nekuria savo įmonių ir neužsiima buitinių atliekų surinkimu, daugiabučių administravimu. Be to, šilumos tiekime yra ir privataus sektoriaus, o nepriklausomi šilumos gamintojai pagamina didelę dalį šilumos.
LLRI pažymi, kad pernai, kaip ir 2015 m., Klaipėdos miesto biudžeto skola buvo mažiausia – vos 14,2 proc. lyginant su pajamomis, o gerą tvarkymąsi su finansais rodo ir palyginus nebrangus administracijos išlaikymas. Tyrime atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad Klaipėdos savivaldybės administracija gerai tvarkosi ne tik su finansais, bet ir su gyventojų prašymų nagrinėjimu. 2015 m. laiku neišnagrinėta buvo 4 proc. gyventojų prašymų, o pernai – jau tik 2 proc. Tai vienas geriausių rezultatų tarp didžiųjų savivaldybių.
Aukštą poziciją uostamiesčiui pelnyti padėjo ir gerai vertinama mokesčių sritis – vidutinis žemės mokesčio tarifas buvo mažiausias, pagrindinis nekilnojamojo turto mokesčio tarifas – taip pat vienas mažiausių. Mažesnė už vidutinę buvo ir verslo liudijimų kaina – tokia palanki mokestinė aplinka yra viena iš priežasčių, kodėl Klaipėdoje verslo liudijimus įsigijusių žmonių skaičius 1000-iui gyventojų yra vienas labiausiai išaugusių.
Savivaldybių indeksą LLRI sudaro jau septintą kartą. Sudarant indeksą vertinamos gyventojams ir investuotojams svarbiausios sritys, kuriose sprendimus priima savivaldybės. Geriausios savivaldybės išsiskiria tuo, kad čia verslas yra aktyvus, sukuriama daugiau ir geriau apmokamų darbo vietų, mažiau žmonių gyvena iš pašalpų, mažesnė emigracija. Tarp mažųjų savivaldybių 2017 metais geriausiai įvertinta Klaipėdos rajono savivaldybė, nuo jos nedaug atsilieka Kauno rajonas ir Palanga.
www.klaipeda.lt