2016 metai yra paskelbti vietos bendruomenių metais, todėl ypatingas dėmesys yra skiriamas miesto bendruomenėms.
Savivaldybės tikslas remti bendruomenių augimą ir aktyvesnį jų įsitraukimą į miesto gyvenimą: nuo kultūros projektų iki miesto valdymo. Labai svarbu, kad kiekvienas mikrorajonas augtų, stiprėtų, turėtų savo išskirtinį žavesį, traukos objektus, kurie būtų įdomūs ir turistui, ir kito rajono gyventojui. Išties Vilniuje auga bendruomenių svarba, o valdžia, pirmiausia, turi kalbėtis su miestiečiais, o bendruomenės turi dalyvauti miesto valdyme.
Didžiausi gyventojų lūkesčiai yra siejami su seniūnijomis, kurios turi būti bendruomeninių iniciatyvų rėmėjos. Seniūnų rūpestis ir pastangos turi būti nukreipti į seniūnijų bendruomeninių organizacijų telkimą. Todėl labai svarbu, kad seniūnija būtų stipri ne kadrų gausa, o sugebėjimu įžvelgti ir palaikyti kylančias bendruomeniškas iniciatyvas, užmegzti glaudų ryšį su seniūnijos teritorijoje esančiomis bendruomeninėmis organizacijomis ar institucijomis. Tampa labai svarbios seniūno kompetencijos, komunikavimo gebėjimai. Didžiausias siekis, kad seniūnas būtų geras vadybininkas, koordinatorius ir tarpininkas, palaikantis nuolatinius ryšius net tik su seniūnaičiais, bet ir su kiekvienu seniūnijos gyventoju. Yra organizuojami seniūnų konkursai tose seniūnijose, kur iki šiol seniūno nebuvo, seniūno pareigas ėjo gretimos seniūnijos seniūnas.
Mero ir jo komandos nariai vyksta į susitikimus su seniūnijų gyventojais, kurių metu su bendruomenėmis aptaria aktualiausius gyvenamojo rajono klausimus ir pasitaria kokią seniūniją mato ateityje patys gyventojai, kaip jie gali prisidėti prie aplinkos kūrimo ir gerinimo. Gyventojai ir meras aptaria infrastruktūros, rekreacinių zonų, eismo organizavimo, viešojo transporto, socialinio būsto aktualijas, taip pat, ko bendruomenei labiausiai trūksta ir kaip jie įsivaizduoja savo gyvenamąją aplinką. Tačiau labai svarbu atsižvelgti į kiekvienos seniūnijos specifiką ir vykdomų funkcijų, atliekamų darbų kiekius bei teritorijos apimtį.
Vienas aktualiausių ir reikalingiausių darbų kiekvienoje seniūnijų yra aplinkos tvarkymo darbai, kurie nebuvo atnaujinami jau kelis dešimtmečius. Pasitarus su seniūnijomis ir seniūnaičiais, atsižvelgus į gaunamus gyventojų pranešimus ir patikrinus realią situaciją, savivaldybė pirmiausiai atrinko remontuoti tuos prasčiausios būklės kiemus, kuriais naudojasi daugiausiai gyventojų iš aplinkinių daugiabučių ir vadinamus „tranzitinius“ kiemus bei kiemus kuriais privažiuojama iki ugdymo įstaigų.
Šiemet planuojame sutvarkyti iki 10 skverų Vilniuje. Siekiama, kad gausiai apgyvendintuose daugiabučių rajonuose iki artimiausios viešos erdvės, kurioje būtų galima atsikvėpti ir pabūti su draugais ar šeima, nereiktų eiti ilgiau nei 5 minutes. Tokių skverų atsiras ne vienoje seniūnijoje. Visos sostinės seniūnijos turės sau priskirtą architektą: taip gyventojai galės aktyviau įsitraukti į savo gyvenamojo rajono problemų sprendimą, turės galimybę spręsti įvairius su rajono teritorijos plėtra ir infrastruktūros gerinimu susijusius klausimus.
Mero inicijuojami susitikimai su seniūnijų gyventojais yra skirti bendruomenės stiprinimui, nuomonių išsakymui bei išklausymui, problemų sprendimui ir darniai visai miesto bendruomenei kurti. Mero inicijuoti susitikimai ragina vis daugiau dėmesio skirti ne centre įsikūrusiems rajonams ir jų gyventojams.
Tokie susitikimai su vietos bendruomenėmis padeda suprasti realias seniūnijų gyventojų problemas ir planuoti būsimus darbus. Planuojama iki spalio mėnesio aplankyti visų Vilniaus mikrorajonų bendruomenes.
Rita Balčiūnienė yra Vilniaus miesto tarybos narė, Savivaldos plėtojimo komiteto pirmininkė