Kaziuko mugė – tai akivaizdus pavyzdys, kokie lietuviai yra išradingi, nagingi, gebantys užsiimti įvairiais amatais, tačiau verslumu, kaip rodo statistika, nepasižymi. Pavyzdžiui, Lenkiją nuo ekonominės krizės išgelbėjo būtent smulkusis verslas. Jis šioje šalyje užima net 96 % visų veikiančių įmonių. Prognozuojama, kad šis skaičius tik didės, kasmet čia įregistruojama apie 150.000 smulkiojo verslo įmonių. Tuo tarpu Lietuvoje, „Eurostat“ duomenimis, verslu užsiima vos 9,7 % visų dirbančiųjų, tai vienas mažiausių skaičių Europos Sąjungos šalyse. Statistiniai duomenys rodo, kad Lietuvoje smulkusis verslas turi galimybių plėstis. Tai, jog tautiečiai geba būti verslūs parodo ir vieno įtakingiausių verslo žurnalų pasaulyje „Forbes“ duomenys – 2016 m. vasario mėnesį sudarytame Baltijos šalių perspektyviausių verslininkų dešimtuke – net keturi lietuviai. Jie pradėjo kurti verslą nuo idėjos, o dabar gali didžiuotis garsindami Lietuvą kaip verslią šalį. Vis dėl to, tokie pavyzdžiai nereiškia, jog šioje verslo dalyje viskas pasiekta, jie turi skatinti žmones veikti toliau ir drąsiai įgyvendinti savo idėjas.
Tiesiog pasivaikščiojus mieste, kalbant su žmonėmis ir nagrinėjant valstybės politiką, smulkiojo verslo atžvilgiu, kyla labai įdomios mintys: galbūt valstybei naudingiau turėti samdinių rinką, o ne verslius žmones? Taip politikieriams ir valstybinei nomenklatūrai daug paprasčiau valdyti liaudį. Juk visi priklausomi nuo valstybės malonės, gal būtent todėl tokia intensyvi darbo biržų bei socialinių išmokų agentūrų plėtra Lietuvoje.
Labai aiškiai galima išskirti problemas trukdančias smulkiojo verslo plėtrai bei jo efektyvumo augimui Lietuvoje, netgi atskiruose miestuose, savivaldose. Vilniaus mieste ir miegamuosiuose rajonuose didelių prekybos centrų įkūrimas stabdo tokio verslo plėtrą – nedidelėms specializuotoms parduotuvėms (pvz.: gėlių ar maisto krautuvėms) sunku išsilaikyti šalia didžiųjų gigantų. Prisiminkime, buvusios Vilniaus valdžios, aptarnaujančių paslaugų telkimui skirtą savivaldybės įmonių steigimą. Tai ne tik diskreditavo smulkiojo verslo idėją, bet ir atnešė milžiniškus nuostolius savivaldybei – vien taksi įmonės įsteigimas atsiėjo pusantro milijono litų. Toks nepasitikėjimas verslu tikrai negerina mero įvaizdžio, kurį, buvusi sostinės valdžia, taip puoselėjo.
Kontroliuojančių institucijų požiūris į verslų žmogų nėra vienintelė problema, kurią išskiria gyventojai. Bendraujant su smulkiaisiais ir vidutiniais verslininkais, galima išgirsti ir įspūdingas sėkmės istorijas ir, žinoma, pagrindines išsilaikymo problemas – per didelė stambiojo verslo ir kitų monopolinių struktūrų konkurencija bei mokesčių našta. Pritarsiu posakiui, jog kaip galima daryti verslą Lietuvoje, jei vien tik pagalvojus apie idėją – ji jau apmokestinama. Tai itin taiklus dabartinės verslo padėties apibūdinimas.
Labai dideli prekybos centrai daugelyje miestų yra iškeliami už jo ribų. Mano nuomone, taikant tokią praktiką smulkusis verslas turėtų progą kurtis sveikos konkurencijos rinkoje, savo mikrorajone ar miesto centre. Visgi, net jei ketinama kurti išskirtinį, mažai konkurencijos turintį verslą, neretai būsimi verslininkai nesiryžta to padaryti vien dėl didelių mokesčių. Šią naštą reiktų mažinti, didinant finansinių institucijų supratimą apie verslo plėtros šalyje poreikius bei motyvuojant jas labiau finansuoti ir remti besivystančio verslo plėtrą. Dar viena problema, kurią išsprendus padidėtų motyvacija steigti smulkųjį ir vidutinį verslą, yra tai, jog švietimo bei lavinimo sistema neparuošia jaunimo sėkmingai darbinei ir savisamdos karjerai bei nuosavo verslo pradžiai. Norint išvengti šios problemos, siūlyčiau remti neformalaus vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų verslumo ugdymo formų įvairovės plėtrą: regionines verslumo mokyklas, akademijas, kursus, inkubatorius, integralius verslo ir mokslo parkus, vasaros stovyklas, turnyrus, konkursus, olimpiadas, moksleivių įmones ir kt. Visos šios ugdymo formos padėtų užtikrinti tai, kad kiekvienas pilietis turėtų galimybę išmokti ir suprasti verslo kūrimo, valdymo pagrindus, galbūt net įgauti praktinės patirties.
Manau, kad Lietuvos ekonomikoje įvyktų proveržis, jei valstybė suprastų, jog be aktyvaus, verslaus, atsakingo ir nepriklausomo žmogaus – nebus Lietuvos ateities.
Rimantas Remeikas – Vilniaus liberalų tarybos narys, Liberalų sąjūdžio kandidatas 2016 m. Seimo rinkimuose Karoliniškių vienmandatėje apygardoje.