„Matematikos užduočių nutekinimo skandalas išryškino švietimo sistemos pūlinį: tiek pedagogai, tiek aukštųjų mokyklų dėstytojai lobsta, teikdami korepetitorių paslaugas.“ „Demaskavus užduočių nutekinimą kilo pasipiktinimo banga: kodėl jų niekas nenubaudė?“
Tokios ir panašios antraštės atspindi mūsų visuomenės mąstymą, kad tik bausmėmis ir prievarta galime išspręsti visuomenei opias problemas. Ir kasmet vis smarkiau įsiaudriname ir labiau įsibauginame, nes prieš brandos egzaminų sesiją pasipila krūva apribojimų ir sugriežtinimų. Atėjus X dienai, visus Lietuvos abiturientus suvarome į laikinąsias mobilizacijos vietas sporto ir aktų salėse. Betrūksta tik spygliuotomis tvoromis aptvertų stadionų ir Lietuva taip atrodytų…
Nereikia būti liberal(i)u, kad galėtum teigti, jog daug paprasčiau ir pigiau panaikinti prielaidas nusikalstamai veiklai nei stiprinti represinį aparatą (pasaulyje tai jau seniai žinoma). Gal per daug paprastas sprendimas, bet leiskime moksleiviui testuoti savo žinias keletą kartų bet kuriuo jam priimtinu laiku, pasitelkime informacinių technologijų pagalbą, teikdami atsitiktinį (individualų) užduočių parinkimą – ir pūlinių neliks, o visuomenė mąstys sveikiau. Taip nuimsime X dienos artėjimo ir vienintelės bandymo galimybės įtampą. Aišku, švietimo strategai puls prieštarauti, nes brandos egzaminai „surišti“ su brandos atestato gavimu. Juk neperrašinėsim atestato galybę kartų! Bet ar nevertėtų žvilgtelėti giliau ir kartu keisti stojimo į aukštąją mokyklą taisykles?
Galėtume moksleivius gimnazijoje testuoti kiekvienais metais ir, atsižvelgdami į nuoseklų žinių pokytį ir kokybę (arba to nebuvimą), išduoti brandos atestatus. Tai ir būtų tikrasis moksleivio bendrojo išsilavinimo lygio rodiklis. Taigi sudarant galimybes siekti aukštesniojo išsilavinimo beliktų tik įvestį laisvanorišką tam tikrais intervalais nustatytą specialiųjų žinių vertinimą. Čia puikiausiai tiktų mano jau anksčiau paminėtas jaunuolių (ir ne tik) žinių testavimo modelis. Taip išvengtume dar vieno paradokso, kad žmogus, prieš dešimtmetį gavęs geresnius mokyklos baigimo pažymius (bet tą dešimtmetį praleidęs pomidorų šiltnamyje Ispanijoje ar lengvabūdiškai pramogaudamas už įtakingų tėvų pinigus) yra konkurencingesnis už jaunuolį, ką tik gavusi bendrojo išsilavinimo atestatą su prastesniais įvertinimais.
Nauja vieninga testavimo sistema leistų kiekvienam iš mūsų nuolat turėti galimybę įsivertinti bendrąsias žinias ir siekti aukštesniojo ar specializuotojo išsilavinimo. Manau, būtų sutaupytas ne vienas milijonas, išleidžiamas X dienos apsaugai ir slaptumui užtikrinti, o jauni žmonės galėtų pasijausti laisvi nuo prievartinės baimės tapti nusikaltėliais ir galėtų savarankiškai planuoti savo išsilavinimo tęstinumą.