N.Lysenkovo nuotr.
Gegužės 28 d. rajono tarybos posėdžio atomazga ženklina rimtus pokyčius mūsų savivaldybės gyvenime.
Pirmą kartą per daugelį metų gyvenvietės bendruomenei pavyko įrodyti, jog susitelkus įmanoma pasipriešinti visiškai nepriimtinam, beatodairiškai valdžios brukamam sprendimui.
Kriviliškių sėkmė
Šią savivaldos ir pilietiškumo pamoką pateikia Krivilių bendruomenė, daugiau kaip keturis metus stebėtinai atkakliai kovojanti prieš Melekonyse numatomą statyti dar vieną J. Jagmino paukštyną. Kitoje barikadų pusėje – ne tik pats J. Jagminas, bet ir aktyviai jam talkinantis rajono valdžios aparatas bei suinteresuoti Seimo nariai (tarp jų yra ir buvęs žemės ūkio ministras K. Starkevičius, atsiuntęs rajono tarybai raštą, raginantį kuo skubiau pritarti paukštyno veiklai Melekonyse). Akivaizdu, kad atlaikyti tokį visapusį spaudimą mažai kaimo bendruomenei – iššūkis ne pagal jėgas.
Gegužės 28d. paukštyno statybai pritarta nebuvo. Svarbiausia tokio rezultato priežastis – vieningos kriviliečių pastangos pasipriešinti valdžios spaudimui. Tik dėl šios bendruomenės atkaklumo ir nuveiktų darbų rajono taryboje atsirado kritinė masė tarybos narių, neleidusių pritarti paukštyno projektui. Nors džiaugtis yra kuo, tačiau akivaizdu, kad laimėtas mūšis, bet ne karas – vargu ar J. Jagminas atsisakys savo interesų.
Baudžiauninkai ar piliečiai?
Kodėl ši kriviliečių pergalė svarbi visai Varėnos rajono bendruomenei? Daugelį metų dabartiniai rajono vadovai su žmonėmis elgėsi ne kaip su laisvais piliečiais, bet greičiau, kaip kokie dvarponiai su savo baudžiauninkais. Visas rajonas pilnas istorijų, kur žmonės nukentėjo, nes turėjo kitokią nuomonę, nei rajono meras ar administracijos direktorius. Valdžia labai aiškiai visiems demonstravo: arba besąlygiškas paklusnumas, arba tampi priešu, o priešams nėra pasigailėjimo.
Iškalbinga tokio požiūrio iliustracija – Vydenių seniūnės, Krivilių bendruomenės pirmininkės, atvejis.Trumpai valdžiusi šešių partijų koalicija, į laisvą Vydenių seniūno vietą, po viešo konkurso, paskyrė G. Ramaškienę. Grįžusi senoji valdžia tuoj parodė, jog nepakęs „nesavos“ tarnautojos. 2011m. rugsėjo 16 d. A. Miškiniui sugrįžus į administracijos direktoriaus kėdę, jau to paties rugsėjo pabaigoje jis kala seniūnei raštišką pastabą. Nepraėjus nė mėnesiui – papeikimą. 2012m. kovą – griežtą papeikimą (po griežto papeikimo jau turėtų sekti atleidimas). Pradėti dar 3 tarnybiniai patikrinimai baigėsi niekuo. Koks žmogus galėtų pakelti tokį psichologinį smurtą?
Įdomūs ir išradingi A. Miškinio motyvai, kuriais remdamasis jis tas nuobaudas pagrindė. Bet tai jau atskiro straipsnio tema. Buvęs Vydenių seniūnas tiek girtas, tiek blaivus yra pridaręs daugybę eibių savo seniūnijoje, tačiau niekada nesusilaukė pono administracijos direktoriaus nuobaudos – savi juk nebaudžiami.
Istorijos pabaiga tokia – teismas panaikino visas tris A. Miškinio skirtas nuobaudas Vydenių seniūnei. To rajone dar nėra buvę. Juk iki šiol baudžiauninkus užtekdavo tiktai pagąsdinti, ir problema išsispręsdavo savaime. Baudžiauninkas juk mąsto taip: ponui geriau neprieštarauti, antraip gali gauti į kailį, o jei su ponu sugyvensi, tai dar ir trupinių kokių nors nubyra. Bet kada toks valdžios ponas susiduria su piliečiu, jis staiga tampa bejėgis savivaliauti. Patarkite dabar A. Miškiniui, ką jis tokioje situacijoje turi daryti? Nebent teismą apkaltinti.
Ar meras tapo demokratiškesniu?
Yra teigiančių, kad dabartinė valdžia keičiasi, o ilgametis rajono meras V. Mikalauskas tapęs demokratiškesniu. Tikiu, kad žmonės gali keistis, tačiau nemanau, kad taip yra šiuo atveju. Tiesiog V. Mikalauskas turi keisti savo veikimo būdus, nes žmonės jam jau nebeleidžia valdyti kaip anksčiau.
Senieji refleksai niekur nedingo – Krivilių bendruomenės kovos atveju meras rodė stiprų ir nuolatinį asmeninį suinteresuotumą J. Jagmino siekių įgyvendinimu. Į tris rajono tarybos posėdžius, kuriuose buvo svarstomas Melekonių paukštyno klausimas meras prikvietė daugybę pranešėjų, kurie vienaip ar kitaip stojo į J. Jagmino pusę, atvirai niekino bendruomenės atstovus, išsakiusius savo argumentus.
Balsavimas dėl Melekonių paukštyno buvo atidėtas net tris kartus. Tokio vilkinimo priežastis – nebuvo aišku, ar pavyks priimti valdantiesiems palankų sprendimą. Brukamą sprendimą kritikavusieji buvo kaltinami viskuo, o labiausiai politikavimu ir partiniais interesais. Tik kaip V. Mikalauskas paaiškintų, kokie partiniai interesai suveikė, kada stabdant Melekonių paukštyną, posėdžių salę paliko šešių politinių partijų atstovai (tarp jų ir vienas socialdemokratas) bei viena nepartinė tarybos narė. Tokia skirtingo spektro partijų vienybė įrodo, jog kaip tik šiuo atveju bet kokie partiniai interesai liko nuošalyje– atsižvelgta į aiškiai išsakytą krivilių bendruomenės pagalbos prašymą.
Sveiko proto ribos buvo peržengtos, kai tarybos posėdyje nesant kvorumo, meras vis dėl to paskelbė balsavimą, o jam pasibaigus pranešė, kad sprendimas dėl paukštyno veiklos priimtas. Reikėjo, kad tarybos opozicija, protestuodama paliktų posėdžių salę, kad tarybos posėdyje būtų paskelbta pertrauka. Matyt valdančiųjų tarpe dar buvo sveikos nuovokos žmonių – per pertrauką kažkas merui turėjo išaiškinti, kad su tokiu tiesmuku įstatymų pažeidinėjimu toli nenueisi. Pačioje posėdžio pabaigoje V. Mikalauskas, kaip niekur nieko, pranešė, kad sprendimas nėra priimtas (posėdžio įrašą galima peržiūrėt http://www.varena.lt/lt/posedziai).
Išmoktos pamokos
Tenka pripažinti, kad ši valdžia jau nebepasikeis – tam nėra nei noro, nei gebėjimų. Tačiau gera naujiena ta, jog pastarieji įvykiai liudija, kad patys žmonės jau nebeleis su jais elgtis taip kaip buvo elgiamasi iki šiol.
Žmonės, sugebantys atsakyti už save, savo artimuosius, savo kraštą – tai ir yra tikroji valdžia. Tokie žmonės visada ras būdų pareikalauti, kad su jais būtų elgiamasi kaip su laisvais piliečiais, o ne baudžiauninkais.
Dėkui kriviliškiams už puikią pilietiškumo pamoką mums visiems.
Valdas Kukulskis