Devyniasdešimt antrus metus skaičiuojantys Žemės ūkio rūmai išgyveno politinius kataklizmus, ekomikos sistemos keitė viena kitą, o reformų viražai taip ir nesubrandino ekonomiškai stabilaus viduriniojo ūkininkijos sluoksnio. 1991 m. gegužės 25 d. Žemės ūkio rūmų atkūrimo iniciatoriai Rūmus atkūrė ant 1926 m. pirmtakų padėtų tvirtų pamatų.
Sėkmingas Žemės ūkio rūmų startas natūraliai buvo užprogramuotas sėkmei, nes atkūrimui vadovavo žmonės menantys 1926 m. Rūmų sukūrimo poreikį, tikslus. Atkuriamajame etape turėjau garbės dirbti su pasišventusiais idėjai žmonėmis bei būti tarp 147 jos narių. Šiandien Rūmų narių sumažėjo trigubai.
Taip nutinka, kad demokratiniai instrumentai per laiką netenka aktualumo, o kartais atsisuka prieš demokratinius procesus. Interesų atstovavimas siauram narių ratui, Rūmų narių mažinimas administracinėmis priemonėmis, atskirų asociacijų dominavimas – tai ženklai bylojantys apie nepalankią demokratinę aplinką viešojoje organizacijoje. Stambių asociacijų atstovai vis dar mano, kad pažeidžiami stipriausių žemdirbiškų organizacijų interesai. Prieš 18 metų buvęs Žemės ūkio rūmų pirmininkas Antanas Stancevičius suvažiavime sakė: „demokratija tuo ir pasižymi, kad silpnesnieji laimi stipresniųjų sąskaita. Jei ne visos žemdirbiškos organizacijos, tapusios Žemės ūkio rūmų nariais, bus atstovaujamos Rūmų taryboje, kur vyksta pagrindinis darbas, tai kam iš viso tokiai organizacijai reikalingi Rūmai“.
Ar dabartinėje situacijoje Rūmai gali prisiimti atsakomybę ir būti LYDERIU atstovaujant visos Lietuvos žemdirbių interesus? Manau, kad gali. Bet prieš tai dabartiniai Rūmų nariai turi atverti duris naujoms žmonių iniciatyvoms, technologijoms.
Siekiant, kad Rūmai būtų visos Lietuvos žemdirbius atstovaujančia institucija būtina, kad jos pirmininką iš ūkininkų tarpo rinktų visos šalies ūkininkai. Tam tikslui reikia įdiegti elektroninį balsavimą.
Rūmų tarybos, prezidiumo, komitetų veikloje balsavimo teisės neturėtų turėti samdomi Rūmų darbuotojai dėl interesų konflikto ir darbuotojo pažeidžiamumo.
Rūmų silpnėjančias derybines pozicijas su įvairiomis institucijomis įtakoja Žemės ūkio rūmų vadovų bei jos narių, asociacijos vadovų kompetencijos, siauri asmeniniai interesai bei naujų lyderių trūkumas. Įtakingiausioms asociacijoms vadovauja dešimtmečius nepakeičiami vadovai. Laikmetis diktuoja savo taisykles, todėl tikslinga riboti asociacijų vadovų kadencijų skaičių. Kabinetinius susitarimus turi pakeisti ekonominių argumentų kalba, kuri būtina prieš naujus iššūkius žemės ūkiui KPP laikotarpyje po 2020 m.
Būtina stiprinti kokybinį žemės ūkio specialistų profesinį parengimą. Žemės ūkio specialisto kvalifikacijos diplomas neturėtų būti prilygintas kursų baigimo kvalifikacijos pažymėjimui. Žemės ūkio specialisto diplomas turi besąlygiškai suteikti teisę atlikti aukščiausios kvalifikacijos užduotis bei tokius pat darbus kaip paslaugas teikiantys tarpininkai ir be papildomų privalomų kvalifikacijos kursų.
Smulkaus ir vidutinio ūkininko ūkio augimui bei didesnės pridėtinės vertės kūrimui – skatinti įvairias kooperacijos formas besikuriančioms bei plėtojančioms veiklą įmonėms kaimiškose vietovėse.
Rūmai turėtų telkti žmogiškuosius resursus įsisenėjusioms melioracijos problemoms spęsti. Būtent ūkininkus išsikerojusi problema 2017 m. palietė labiausiai, nors melioracijos įrenginiai bei kitas turtas nuosavybės teise priklauso valstybei. Todėl tikslingas kompleksinis melioracijos problemų sprendimas pasitelkiant valstybės ir privatinį kapitalą bei Europos investicijų banko (EIB) skolintas lėšas.
Ūkininkijos dalį vienijančios organizacijos neturėtų dviprasmiškais populistiniais pranešimais diskredituoti Žemės ūkio rūmų. 2018 m. vasario 09 d. žemdirbių suvažiavimo Jonavoje iniciatoriai yra ir Rūmų nariai, turintys teisę į Rūmų disponuojamą informaciją, tame tarpe ir finansinę. Organizacijų vadovai gali dalyvauti rinkimuose į Rūmų valdymo organus, teikti pasiūlymus tobulinant Rūmų įstatymą bei Statutą.
LR Žemės ūkio rūmų XVII suvažiavimui
Mokslinis agronomas, vadybos ir verslo administravimo magistras, ūkininkas Modestas Stebrys