Vilniečiai šiandien labai originaliai pasveikino kaimynus latvius Nepriklausomybės dienos proga – Latvių gatvę papuošė užrašu latvių kalba – Latviešu iela. Meninis gatvės akcentas, atidengtas Latvių g. 2/Vytauto g. 50B, jau devintasis sostinėje, ir parodo mūsų visų svetingumą, taikingumą ir toleranciją visiems, gyvenantiems Vilniuje.
Vilniaus meras Remigijus Šimašius visų vilniečių vardu nuoširdžiai sveikino artimiausius kaimynus ir latvius visame pasaulyje Nepriklausomybės dienos proga.
„Sveikinu mus visus – gyvename mieste, kuris yra atviras visiems čia gyvenantiems ir atvykstantiems. Latvių gatvės stilizuotas pavadinimas latvių kalba mums yra ne tik gatvės puošybos elementas, bet ir nuoširdus pasveikinimas, draugiškumo ženklas margame daugiataučiame ir kultūrų dialogais garsėjančiame mieste. Graži kaimynystė ir bendras tikslas sujungia žmones Vilniuje, tad būkite pasveikinti latvių kalba Latvių gatvėje,“ – sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius
Lietuvių ir latvių bendrystę palaiko istoriniai, kultūrinis palikimas, kalbiniai ryšiai, artima kaimynystė, baltiška stiprybė. Šiemet Latvija ir Lietuva švenčia 25-ąsias atkurtų diplomatinių santykių metines. Siekdama nepriklausomybės, Latvija taip pat yra išgyvenusi daug skausmingų įvykių: taip vadinamą 1918-ųjų „raudonąjį terorą“, Molotovo-Ribentropo paktą ir 1940-ųjų okupaciją, trėmimus į Sibirą, tačiau išsivadavo, sukūrė nepriklausomą valstybę ir šiandien švenčia tautos Laisvę.
Ypatingą latviams dieną Vilniuje Latvių gatvės lentelės ceremonijoje dalyvavęs Latvijos Respublikos ambasadorius Einaras Semanis, Vilniuje gyvenantis vos vienerius metus, visus pasveikino gražia lietuvių kalba: „Begalinis džiaugsmas ir garbė švęsti Latvijos nepriklausomybės dieną dideliame ir gražiame Vilniaus mieste. Esame likę dvi vienintelės baltų tautos. Latvijos ir Lietuvos likimai susipynę laiko erdvėje Mus vienija tarpusavio pasitikėjimas, vyksta nuostabus bendradarbiavimas kultūros švietimo ir mokslo srityse. Tai be abejonės reiškia, kad mūsų tautų dvasios yra labai artimos.“
Jo Ekscelencija poetiškai palygino Latviją ir Lietuvą su dviem šakom Europos Sąjungos medyje – „nors ir kiekviena šaka pasižymi savo ypatinga reikšme ir stiprumu, vis dėlto, tuo pačiu metu jos praturtina viena kitą ir šiam medžiui suteikia tvirtybės“.
Renginyje dalyvavusi Lietuvos latvių visuomeninių organizacijų koordinacinės tarybos pirmininkė Gunta Rone visus pasveikino Latvijos nacionalinės šventės proga ir priminė, jog po dvejų metų visi kartu švęsime jau 100 metų, kaip susikūrė Latvijos valstybė: „Vilniuje gyvena apie 500 latvių, čia kuriasi lietuvių ir latvių šeimos, auga jaunoji karta – baltų vaikai. Vilniuje labai aktyviai jau beveik tris dešimtmečius veikia Vilniaus latvių draugija. Kartu su lietuviais dalyvavome mitinguose už laisvę, drauge puoselėjome nepriklausomą gražų Vilnių – savo namus,“ – sakė Gunta Rone.
Prieš daugiau nei metus meras R. Šimašius Užupyje, Paupio gatvės sienoje atidengė Konstituciją latvių kalba. Tuomet buvo pažymėtas Latvijos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai.
Latvių gatvė, kurioje atidengtas meninis gatvės akcentas, šiuo vardu Vilniaus apylinkės žemėlapiuose buvo pažymėta dar prieš 200 metų. Kad čia ir anksčiau gyventa latvių, rodo ir latviškai skambantis ankstesnis žinomas šios gatvės istorinis pavadinimas – Dzielna.
Į šventinį renginį susirinkusiai bendruomenei latviškai dainavo Vilniuje gyvenančios latvės – Baiba Skurstene ir Liga Tite.
Mero Remigijaus Šimašiaus iniciatyva gatvės puošybos elementų kitomis kalbomis šiemet atsirado Islandijos gatvėje, Vašingtono skvere, Varšuvos, Rusų, Žydų, Totorių, Vokiečių, Karaimų gatvėse. Tikimasi, kad ši draugiška akcija įkvėps vilniečius būti dar tolerantiškesniems, atviresniems ir parodyti daugiau pagarbos visiems įsikūrusiems mieste, kuris nuo seno garsėjo įvairių kultūrų dialogais.
Vilniaus miesto savivaldybės informacija