Lietuvos laisvosios rinkos institutas atliko analizę, kurioje įvertino Lietuvos švietimo finansavimo spragas ir efektyvų lėšų panaudojimą pertvarkius mokyklas. Analizė atskleidė, kad Klaipėdos miesto bendrojo ugdymo mokyklų ekonominiai finansiniai rodikliai, lyginant su apibendrintais kitų savivaldybių mokyklų atitinkamais rodikliais, yra geri. Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas teigia, kad taip yra todėl, kad nuolat buvo rūpinamasi mokyklų infrastruktūros optimizavimu. Uostamiestyje šis procesas vyko ir vyksta tikslingai, nuolat renkant ir analizuojant duomenis.
Klaipėdos mieste Švietimo įstaigų tinklo pertvarkymo programa buvo patvirtinta dar 2001 metais. Joje buvo įtvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės politinis apsisprendimas, kad, esant optimaliam mokyklų išsidėstymui pagal mikrorajonus, siekiant aukštesnės ugdymo kokybės ir aplinkos modernizavimo bei veiksmingesnio išteklių naudojimo, Klaipėdos mieste tikslinga vidurines mokyklas reorganizuoti į pagrindines ir gimnazijas, paliekant mokyklas-darželius pagal poreikį. Vėliau buvo patvirtintas ir įgyvendintas Klaipėdos miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos iki 2012 m. bendrasis planas, kurio tikslas buvo sudaryti prielaidas ir sąlygas, garantuojančias daug aukštesnės kokybės švietimą bei veiksmingesnį išteklių paskirstymą. Šis planas buvo daugiau orientuotas į mokyklų vidaus struktūros pertvarkas, atsisakant vidurinių mokyklų.
Klaipėdos miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2012–2015 metų bendrajame plane daugiau dėmesio buvo skiriama ne tik struktūriniams pokyčiams, mokyklų reorganizavimui, bet ir programų įvairovei ir švietimo paslaugų pasiūlos didinimui, atsižvelgiant į paklausą.
Ugdymo ir kultūros departamento direktorė Nijolė Laužikienė sakė, kad, įgyvendinant savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2012–2015 metų bendrąjį planą, kasmet buvo vykdomas mokyklų reorganizavimas, vidaus struktūros pertvarkymas, keičiami mokyklų pavadinimai, efektyviau naudojamos mokyklų patalpos, perduodant dalį mokyklų patalpų kitoms reikmėms, vykdoma vidurinio ugdymo programų akreditacija, iš dalies įgyvendintas nuotolinis mokymas, sudaryta galimybė atskirose klasėse ugdytis akademinių poreikių turintiems vaikams, į ugdymo turinį diegiami netradicinio ugdymo elementai.
Per 2012–2015 metų laikotarpį buvo: reorganizuotos 3 mokyklos, įvykdyta vidaus struktūros pertvarka 6 mokyklose, pradėta vidaus struktūros pertvarka, palaipsniui nekomplektuojant 1–4 klasių, 3 mokyklose, įdiegtas nuotolinio mokymo būdas 4 mokyklose, formuojamos klasės akademinių poreikių turintiems mokiniams iš viso miesto teritorijos 2 mokyklose, perduota kitoms reikmėms ugdymo poreikiams nenaudojamos 7 mokyklų patalpos.
Klaipėdos miesto savivaldybės 2013–2020 metų strateginiame plėtros plane yra numatyta parengti ir įgyvendinti bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos planą. Kadangi savivaldybėje, kaip ir visoje šalyje, nuolat kinta demografinė, socialinė, ekonominė situacija, būtina nuolat analizuoti ir vertinti mokyklų situaciją, jų teikiamų programų įvairovę ir prieinamumą, mokinių srautų pasiskirstymą, naujų ugdymosi vietų poreikį ir jų steigimo galimybes, atsižvelgiant į ekonominius ir finansinius konkrečių mokyklų rodiklius.
Nuotr.: www.klaipeda.lt