Vilniaus valdančiųjų požiūrį puikiai atspindi Vilniaus vicemero darbiečio J. Pinskaus pareiškimas „mes galime keliais milijonais mažiau išleisti „Air Lituanicai“, mažiau išleisti dar kažkokiems projektams, bet tai ne strateginiai dalykai.“ (Suprask – „ai, kas tie keli milijonai..“) O Vilniaus strateginis „dalykas“ šiuo metu – gauti 55 proc. Vilniaus savivaldybėje surenkamo pajamų mokesčio, o ne 48 proc., kaip yra dabar.
2016 metais šis procentas, Vilniaus pageidavimu, turėtų didėti iki 60 proc. Kad būtų galima dar labiau pasišvaistyti milijonais.
Seimas kaip tik svarsto atitinkamą įstatymų pakeitimą pirmąją lapkričio savaitę. Vykstant šiems svarstymams norėčiau priminti Seimo nariams ir tuo pačiu Vilniaus savivaldybei kelis faktus.
Pirmas priminimas. Vilniaus savivaldybė jau dabar nuo vieno gyventojo gauna daugiau nei kitos Lietuvos savivaldybės vidutiniškai. 2014 metais kiekvienas vilnietis sumokės savivaldybės biudžetui 977Lt gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Atitinkamas kitų savivaldybių vidurkis tėra 825 Lt.
Antras priminimas. Vilniuje yra įdarbinta didžioji ir geriausiai apmokama valstybės valdymo aparato dalis. Tai Seimas, Vyriausybė, ministerijos, Sodra, kitos apie 140 (!) valstybinių insititucijų, kurioms visoms reikia išsimokėti atlyginimus. Institucijos išlaikomos iš visų Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigų, bet GPM moka Vilniuje. Taigi, pagrįsta šį GPM grąžinti kitoms savivaldybėms.
Trečias priminimas. Cituoju prieš metus finansų ministerijos parengtą 2014 metų biudžeto komentarą, kai GPM dalis jau buvo padidinta nuo 42 iki 48 proc.: „Vilniaus savivaldybė visas 2014 metais prognozuojamas padidėjusias pajamas turi skirti įsiskolinimams už suteiktas paslaugas, atliktus darbus ir įsigytas prekes padengti.“ Nors Vilniaus pajamos padidėjo dėl šio sprendimo 120-140 mln. litų, realiai skolos per 2014 m. toliau augo iki 1.3 mlrd litų..
Ketvirtas priminimas. Vilniaus savivaldybė ir taip surenka 127 milijonus litų, arba trečdalį visų Lietuvos savivaldybių pajamų iš nekilnojamo turto mokesčio, turto nuomos ar kitų papildomų paslaugų. Vilniuje gyvena sąlyginai labiau pasiturintys gyventojai ir Vilniuje santykinai mažai išlaidų reikia socialinei paramai. Vilniaus savivaldybė miesto ekonomikai skiria 35 proc. visų Lietuvos savivaldybių investicijų, kai tuo tarpu kitos savivaldybės priverstos didesnę dalį savo lėšų skirti socialinėms reikmėms.
Taigi, ar tikrai Vilniui reikia dar daugiau pinigų, ar užtenka susitvarkyti su esamais? Vilnių, paskendusį skolose, reikia gelbėti, tačiau šis gelbėjimas turi būti aiškiai susietas su skolų padengimu ir atsakingų lėšų naudojimu. Kol savivaldybės politikai nepakeis nuomonės, kad „keli milijonai„ „Air Lituanica’i“ ir panašiems projektams nieko nepakeis, Vilnius toliau grims į skolas ir toliau prašys daugiau pinigų.
Taip pat, jei jau Vilnius kasmet kreipiasi papildomų lėšų, reikia aiškios ir skaidrios metodikos, kiek Vilniui turi būti paliekama surenkamo gyventojų pajamų mokesčio. Vilniui užtenka pasilikti 50 proc., 55 proc., 60 proc. ar 100 proc.? Ar pagrindinis argumentas yra „Vilnių skriaudžia“, ar galime išgirsti ką nors pagrįstesnio?
Kasparas Adomaitis, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio narys