Vis daugiau pažangių pasaulio miestų įstoja į išmaniųjų miestų gretas. Priešingai, nei galėtų atrodyti iš pirmo žvilgsnio, jiems išmanus miestas nereiškia milijoninių investicijų į technologijas. Išmanus miestas visų pirma tobulėja, nes žino, kaip geriau panaudoti jau turimą savo infrastruktūrą. Lygiai taip pat gabus vaikas yra ne tas, kuriam tėvai nuperka naujausią planšetę ar telefoną, bet tas, kuris mokosi ir noriai tyrinėja šį pasaulį. Ką turime padaryti Vilniuje? Deja, turbūt stokojant kompetencijos ir vizijos, dabar Vilniuje išmanus miestas kuriamas leidžiant pinigus tik programėlėms išmaniesiems telefonams. Tačiau tai, kad Vilnius sukuria programėlę viešojo transporto paslaugoms apmokėti, jokiu būdu nėra kuo nors pažangesnis miesto valdymas. Ši programėlė nesuteikia miestiečiams daugiau žinių apie Vilnių, neatveria galimybių inovatyviam verslui toliau diegti pažangias paslaugas. Prisimenant gabaus vaiko analogiją, išmanus miestas nėra tas, kuris turi keletą smagių žaisliukų ar programėlių. Vilnius bus išmanus tada, kai savivaldybė, pasiremdama kitų miestų patirtimi, atliks kelis gana paprastus, bet svarbius darbus. Pirmas uždavinys yra išsiaiškinti, kokius duomenis savivaldybės įstaigos kaupia jau dabar; antra, reikia gairių, kaip tie duomenys turėtų būti bendrai aprašomi skirtingose įstaigose; ir, trečia, visi miesto duomenys turi būti pateikti visuomenei bei verslui elektroniniu formatu be jokių apribojimų. Labai supaprastinus – tai, kas iki šiol savivaldybės įmonių tarnautojų kaupiama ekseliuose, turi būti peržiūrėta ir perkelta į viešąją erdvę. Išvardyti atvirų duomenų (angl. Open Data) diegimo žingsniai, kuriuos savivaldybė turėtų žengti kurdama išmanų miestą, jau yra išbandyti daugelyje kitų pasaulio šalių. Pavyzdžiui, JAV sparčiai daugėja miestų, kurie šiuos tris žingsnius jau atliko, – pirmasis buvo Vašingtonas 2006 metais, o dabar tokių miestų yra per 40. Šiandien Vilniaus universitete analizuojami Niujorko duomenys, o ne Vilniaus. Atvirų duomenų principų diegimas miestams suteikia keletą pranašumų, ir visi jie šiandien yra gyvybiškai svarbūs Vilniui. Išsamus duomenų publikavimas užtikrina institucijų skaidrumą ir atsakomybę miestiečiams. Kai daug skirtingų miesto duomenų yra susiejami tarpusavyje, mes taip pat galime tikėtis pažangių įžvalgų, kaip užtikrinti efektyvesnį transportą, elektros naudojimą, policijos patruliavimą, ir taip toliau. Galiausiai, atviri ir visiems prieinami duomenys sudaro sąlygas kurtis įmonėms, kurios diegia inovatyvius, pasauliniu mastu konkurencingus produktus miestiečiams. Sutvarkius ir atskleidus visuomenei duomenis apie Vilnių, verslūs žmonės patys pasirūpins miestiečiams pačiais reikalingiausiais ir aktualiausiais sprendimais – ir jų bus kur kas daugiau nei tos keletas savivaldybės užsakytų programėlių. Be to, jau dabar yra kūrybingų Vilniaus universiteto Matematikos ir Informatikos fakulteto dėstytojų bei studentų, kurie ieško naudingų ir įdomių įžvalgų apie miestus. Tik šiandien jie gilinasi į Niujorko gyvenimą, o ne į Vilniaus. Taip yra, nes Niujorkas, internete pateikdamas 1300 skirtingų lentelių, suteikia ypač didelio detalumo duomenis išsamiai analizei, tarp jų – ir atskirų miesto kvartalų demografinius duomenis, ir duomenis apie kiekvienos mokyklos lankomumą, ir apie nusikalstamumą atskiruose rajonuose. Mes galime gyventi pirmaujančiame mieste. Tačiau turime pasirinkti tinkamus prioritetus.

Kasparas Adomaitis

Liberalų sąjūdžio kandidatas į miesto tarybą