Rugsėjo 7-ąją Akmenės liberalai aplankė Mažąją Lietuvą.  Šviečiant šiltai ankstyvo rudens saulei, Mingės kaime mus pasitiko etnografė, viena iš labai nedaugelio Lietuvoje,  kalbanti šyšioniškių tarme. Papasakojo apie  šio krašto tradicijas, burtus, papročius, pakvietė susirungti žaidžiant senovinius žaidimus, pavaišino tikra kafija bei autentišku pyragu. Išmokė kelių lietuvniniškų žodžių, kurie net neprimena lietuvių kalbos. Tualetas vadinamas purtimangu, tetos ir dėdės – tantėmis ir unkuliais, armonika – dūda, svogūnas – cypole, o zosė čia reiškė padažą. Nuotaikingai papasakojo, kaip čionykščiai gyventojai atsigina nuo kokios nors skaudulio – fizinio ar moralinio – reikia tą vietą patrinti blizgančiu daiktu, tuomet vidurnaktį nueiti į mišką ir su kaire ranka per kairį petį jį išmesti ten, kur šakojasi keturi keliai. „Kas ras tą jūsų daiktą, tas pasiims ir jūsų skausmą“. Tuo tarpu vyrai, norintys atgaivinti širdyje meilę, moteriai turi duoti cukraus, kurį palaikė pažastyje. Moterys vyrams – arklio kanopų atplaišų užpiltinės.

Iš Mingės kaimo laivu išplaukėme į Kniaupo įlanką,  į Kuršių marias, praplaukiame šalia Ventės rago, apsisukę grįžome į Atmatą. Sustojome valandėlei Uostadvaryje, užlipome į švyturį, aplankėme vandens kėlimo stotį. Pasiekėme Rusnę, aplankėme liuteronų bažnyčią.  Toliau įplaukiame į Krokų lankos ežerą ir Minijos upe grįžome atgal į Mingę. Įspūdinga kelionė į savitą etnokultūrinį regioną neprailgo. Buvo smagu ir įdomu.