Paskutiniu metu dažnai girdime frazę „Gerovės Lietuva“. Tačiau gerovės sąlygų sudarymas didmiesčių gyventojams tik parodo formuojamą „gerovės burbulą“, bet ne realiai įgyvendinamus kokybinius pokyčius regionuose.

Vilniaus politikos analizės institutas (VPAI), vadovaujant dr. Gintarui Šumskui, 2019 metais paskelbė Savivaldybių gerovės indekso tyrimo, apimančio 2016-2019 metų duomenis, rezultatus.

Gerovės indeksą sudaro 5 komponentai (sub-indeksai): socialinio saugumo, fizinio saugumo, gyvybingos ekonomikos, kokybiško švietimo ir demografijos.

Kiekvienas rodiklis buvo standartizuotas ir normalizuotas 0 – 10 balų intervale, kur 0 – „labai bloga situacija“, 10 – „labai gera situacija“.

Gauti tyrimo rezultatai nė kiek nestebina, kad gerovė kuriama tik didmiesčiuose, bet ne regionuose.

2019 metų gerovės indeksai, kuriuos svarbu paminėti:

Vilniaus m. (6,2), Klaipėdos m. (5,3), Kauno m. (4,8), Šiaulių m. (4,4), Panevėžio m. (3,8).

Biržų r. savivaldybės gerovės indeksas yra vos 2,1 balo ir užima paskutinę vietą tarp 34 didžiųjų kaimiškųjų savivaldybių. Kupiškio r. savivaldybės gerovės indeksas – 2,6 balo.

Biržų r. savivaldybė pagal gerovės indeksą 2019 metais užėmė 59 vietą (iš 60), kai 2018 metais jos užimta vieta buvo 56.

Kupiškio r. savivaldybė 2019 metais užėmė 45 vietą, o 2018 metais užimta vieta buvo 49.

2019 metų TOP 5 savivaldybės: Neringos, Vilniaus, Klaipėdos, Kauno, Klaipėdos r.

Socialinio saugumo komponento reikšmė Biržų r. savivaldybėje lygi 0,8 balo (iš 10 galimų), Kupiškio r. sav. – 1,5 balo. Palyginimui Neringos sav. – 6 balai, Klaipėdos m. – 5,4, Vilnius – 4,5, Kaunas – 3,3, Panevėžys – 3 balai.

Socialinio saugumo komponentas matuoja socialinės gerovės situaciją savivaldybėse, akcentuojant integraciją į darbo rinką, lygias galimybes (vyrų ir moterų užimtumo santykis) ir socialinės paramos aprėptį.

Fizinio saugumo komponentą sudaro potencialių grėsmių gyvybei ir sveikatai rodiklių įverčiai: saugumas keliuose, nusikalstamumas (baudžiamųjų nusikaltimų santykinis rodiklis), medicininės pagalbos prieinamumas ir mirštamumo nuo neužkrečiamų ligų statistika.

Fizinio saugumo rodikliai Biržuose – 2,2, Kupiškio – 2,5, Druskininkų – 5,5, Kauno – 3,8, Vilniaus – 3,6.

Gyvybingos ekonomikos komponentą sudaro rodikliai atspindintys konkurencingumą, investicijų patrauklumą ir augimo potencialą: vidutinis atlyginimas, įmonių skaičius ir smulkių bei vidutinių įmonių skaičius, tiesioginių užsienio investicijų skaičius, tenkantis vienam gyventojui, užimtumo lygis (16 – 65 m.).

Šis rodiklis mūsų regioną guldo į nokdauną. Biržuose jis – 1,1 balo (iš 10), Kupiškyje – 1,2. Kai tuo tarpu Vilniuje ekonomikos gyvybingumas įvertintas 9,4 balais, Kaune – 5,9, Klaipėdoje – 5,6 balo.

Kokybiško švietimo komponentas. Švietimo komponentą sudaro švietimo prieinamumo bei švietimo rezultatų rodikliai – įstojusiųjų į kolegijas ir universitetus procentai nuo bendro taip pačiais metais bendrojo lavinimo baigusiųjų abiturientų skaičiaus ir brandos egzaminų (lietuvių kalbos ir matematikos) rezultatai (procentas surinkusiųjų 51 – 100).

Švietimo situacija Šiaurės Lietuvos regioną bando tempti iš gilaus „antigerovės“ dugno. Biržuose šis rodiklis – 4,5 balo, Kupiškyje – 6,1. Tačiau ir pats žemiausias šio komponento įvertinimas yra 3,8 balo (Neringos savivaldybėje). Kaunas – 7,5 balo, Klaipėda, Vilnius, Alytus, Šiauliai – 7,1 balo.

Demografinis komponentas. Komponentą sudaro demografinės senatvės koeficiento ir neto migracijos rodikliai.

Sveikos demografijos rodiklis Biržų savivaldybėje – 1,6 balo, Kupiškyje – 1,9.

Vilniuje – 6,4, Klaipėdos r. savivaldybėje – 8,7, Kauno r. savivaldybėje – 7,5 balo.

Kad galėtume pradėti stotis nuo „antigerovės“ dugno, mano tvirtu įsitikinimu, dėmesį reikia telkti į šias sritis:

1. Šalies regionų potencialo atskleidimą, aktyviai pristatant regionus užsienio bei Lietuvos investuotojams.
2. Užsienio investicijų skatinimą, investicijų pritraukimą Lietuvos regionams.
3. Pramonės ir verslo parkų kūrimą, sudarant itin palankas sąlygas verslui investuoti bei kurti naujas darbo vietas regionuose.
4. Startuolių verslo projektų vystymą, skatinant jaunimo verslumą ir ugdant laisvą, išmanią bei inovatyvią jaunąja kartą – mūsų visų ateitį.
5. Tvaraus verslo principų diegimą, užtikrinant Lietuvos verslo galimybes pasaulio verslo lyderių bendruomenėje.
6. Žiedinės ekonomikos bei atsinaujinančios energetikos principų taikymą gamyboje, kuriant naujas galimybes augti, diegti inovacijas, užtikrinti žalios Lietuvos potencialo augimą.