Naujojo Varėnos rajono mero rinkimų perspektyvos, neabejingam ir mąstančiam varėniui, sužadina daugybę klausimų, kurių svarbiausias – kokiais kriterijais vadovausis rinkėjų mandatus turintieji.
Prisiminus 2011 metų savivaldos rinkimus, aiškiai matyti, kad į pavėsį nuėjosiojo buvusio ilgamečio mero vadovavimo stilius ir metodai, daugumai rajono gyventojų nepriimtini. Rezultas akivaizdus ir dėsningas – centristai tegavo 11 mandatų iš 25. Mechaninės, vienos politinės jėgos daugumos, tikėkimės, Varėnoje daugiau niekada nebebus.
Pirmieji dveji, 7-ojo šaukimo savivaldybės tarybos, darbo metai išryškino dvi tendencijas. Pirmoji, tai laisvėjimas. Laisvėjimas iš susikaustymo, nuo baimės dėl perspektyvų, troškimas būti pačiam atsakingu už priimtus sprendimus ar atliktus darbus. Šis procesas prilygsta kūrybai, kurios metu autorius kuria patį save, ir panašus į situaciją, kai lėlė-marionetė nusikerpa virvutes siejančias su lėlininku. Taip, kadencijos pradžioje, susiformavo šešių partijų koalicija ir meru buvo išrinktas, visom prasmėm, kitoks žmogus.
Antroji tendencija parodė, kad būriavimasis po centrizmo vėliava buvo grįstas autokratine centralizacija, o revanšizmas bei valdžios troškimas bet kokia kaina, perbraukė visus rinkimų metu naudotus obalsius ir leido „obuoliauti“ su bet kuo. Vardan galimybės kontroliuoti savivaldybėje veikiančias ar ketinančias įsisteigti įmones, buvę centristai sudarkė savo junginį ir, įnešdami vištidžių tvaiko, atskiedė socialdemokratus rajono taryboje. Tuomet atleistasis lėlininkas pradėjo mazgyti nukarpytas virvutes, „stumti“ bendruomenėms nepriimtinus projektus, sprendimus, nepaisyti kitokios nuomonės.
Nebeišlaikęs vidinės trinties bei spendžiamų spąstų, neišvengiamai vedusių aklavietės link, pasitaikius patraukliam pasiūlymui, pragmatiškasis Elvinas pasirenka naująją teatro areną. Varėna vėl gauna neplanuotą šansą atstatyti rinkėjų išreikštą pasirinkimą.
Kas vyksta socialdemokratų stovykloje, galvose, širdyse? Ar jiems pakaks nuovokos pripažinti sau, kad Varėna kitokia ir laukia demokratiško, tolerantiško vadovo? Ar jų gretose yra toks autoritetas? Ko tikėtis iš likusių centristų su sudraskyta vėliava? Kokios mintys sukasi naujojo „darbiečio“ galvoje? Ar neužsikrės merkiniškė konservatorė kaimynės „socdemės“ baimėmis? Ar nurašytasis lėlininkas nusipirks naujų marionečių? Ar tiesa, kad vicemere pretenduoja tapti buvusi „socdemė“? Kokie rajono tarybos nario vertybiniai kriterijai nusvers renkant naująjį rajono vadovą?
Šie ir daugybė kitokių, nebūtinai patogių tarybos nariams, klausimų kirba mūsų galvose. Aišku tikrai, kad Varėna nori susikalbėjimo, Varėna nori žygiuoti pirmyn, Varėna nori progreso, Varėna nori demokratijos.