Šiandien sostinės ikimokyklinio ir pradinio ugdymo įstaigos susibūrė pasidalinti savitomis ugdymo lauke praktikomis. Konferencijos „Ugdymas lauke: veikiame ir dalijamės“ metu buvo galima išgirsti ir pamatyti geruosius ugdymo lauke pavyzdžius – tai, ką įstaigos atrado, ko pasiekė ir tai, kas jų mokyklą daro geresnę, stipresnę, išskirtinę. Renginyje idėjomis ir naujovėmis dalijosi devynios Vilniaus ugdymo įstaigos. Atidarydamas forumą, Vilniaus meras Remigijus Šimašius kvietė pedagogus su vaikais kuo daugiau laiko praleisti lauke ir mokytis vieniems iš kitų, supančios gamtos.
„Mes mokymuisi turime nuostabią aplinką – Vilniaus senamiestis, parkai, upės. Turime visas galimybes tai išnaudoti. Man, kaip tėvui, kartais tenka pasirašyti sutikimą, jog neprieštarauju, kad vaikas keliaus kažkur už darželio ribų. Labai džiaugiuosi, kad nuo šiol sudarinėjant sutartis tėvams reikės tik vieną kartą patvirtinti apie planuojamus išvykimus“,– sako Vilniaus meras.
Pristatydama projektą „Gamta trečiasis pedagogas“ Vilniaus lopšelio-darželio „Lazdynėlis“ vadovė Elena Markevičienė teigė, kad vaikas gamtos pagalba praplečia savo akiratį, patenkina smalsumą ir parodo jo individualumą.
„Labai svarbu kokioje aplinkoje ir bendruomenėje mes gyvename, kaip mes ją jaučiame ir išgyvename. Aš labai džiaugiuosi, kad mes darželio kieme turime savo daržiuką, kuriame galime nusiskinti obuolius. Mes leidžiame knygeles, kuriose yra sukaupta ilgalaikė mūsų patirtis. Tai neįkainojama vertė to vaiko patyrimo, kuris išgyvenamas ir įdedamas į knygas “ – džiaugėsi lopšelio-darželio „Lazdynėlis“ direktorė.
Vaikų meninė studija „Diemedis“, „Ąžuolyno“ progimnazija ir šiuolaikinės mokyklos centras ėmėsi tyrinėti Vilniaus miesto parkus. Projekte dalyvavo 1-3 klasių mokiniai, pedagogai. Projekto dalyviai tyrinėti pasirinko tris parkus, esančius arčiausiai ugdymo įstaigų: Kalnų, Pavilnių ir Pasakų. Pasak projekto vadovės Ramintos Lipienės, šiuolaikiniai vaikai tolsta nuo gamtos, turi be galo mažai žinių apie juos supančią aplinką. Mūsų projekto tikslas buvo paskatinti domėtis parkais, stebėti, tyrinėti ir padėti suprasti.
„Vaikai pasiskirstę grupėmis turėjo apibūdinti oro sąlygas: debesuotumą, kritulius, oro temperatūrą, vėjo kryptį. Siekiant supažindinti su parkų augmenija, juose vaikai ieškojo ir fotografavo po 3-5 pažįstamus augalus, juos aprašinėjo. O suradę vieną nežinomą augalą grįžę į mokyklą turėjo išsiaiškinti, koks tai augalas. Atliekant užduotis buvo reikalingos ir geros matematikos žinios, mat mokiniams reikėjo, pavyzdžiui, išmatuoti skruzdės kelio ilgį per minutę, medžio aukštį “, – gražia patirtimi dalijosi pedagogė.
Miške įsikūrusios Vilniaus Valdorfo Žaliosios mokyklos mokytojas Egidijus Kabošis pasakojo, jų ugdymo įstaigoje aplinkos pažinimas vyksta tiesiog savaime.
„Pamokos mūsų mokykloje prasideda horizonte nematant ir paties pastato. Kiekvieną rytą, 160 dienų per metus, nesvarbu, koks oras, metų laikas, moksleivis iki tol, kol pasiekia mokyklą turi pėsčiomis nukeliauti 2 kilometrus. Tokiu būdu vaikas susipažįsta su besikeičiančia gamta, laukiniais gyvūnais ir besikeičiančiais metų laikais. Taip vaikas pažįsta ne tik supančią gamtą, bet ir patį save“, – pasakojo mokyklos pedagogas.
Konferencijoje „Ugdymas lauke: veikiame ir dalijamės“ savo patirtimi dalijosi ir sostinės lopšeliai –darželiai „Žiogelis“ ir „Šaltinėlis“, „Lauko darželis“, Vilniaus Filaretų pradinė mokykla. Pranešimus skaitė Pavilnių ir Verkių regioninio parko vadovė Vida Petiukonienė, Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Aplinkos apsaugos poskyrio vyriausiosios specialistės doc. dr. Ona Motiejūnaitė.
Visą konferencijos vaizdo medžiaga artimiausiu metu bus galima pamatyti Ugdymo plėtotės centro „Mokytojo TV“ interneto svetainėje ir Virtualioje edukacinėje bibliotekoje.
Vilniaus miesto savivaldybės informacija