R.Valatka paskelbė, kad jeigu liberalai išrinks mane Liberalų sąjūdžio pirmininku, tai “už mūsų – tik putinuojanti Rusija.”

Tam jis pasitelkia ir “faktus”, kurie yra maždaug tokio lygio: ekskomisarai visur valdžioje, komisarai nešė prezidentei pliurpalus, kad įtvirtinti jos asmeninę valdžią, yra žmonių be reikalo sėdėjusių areštinėse, Lietuva pirmauja pagal sekimą ES, teismai nežiūri teisingumo, ir po L.Balsio girtumo istorijos, ekskomisaro išrinkimas pabaigtų Lietuvos laisvės istoriją.

Faktai kaip faktai, bet nesuprantu prie ko čia aš. R.Valatka naudoja seniai V.Lenino bandytą taktiką – guilt by association – kaltas pagal pasakojimo kontekstą. Žemas lygis.

Aš gi nepasakoju asociatyvių istorijų, kaip pvz., vienas signataras – žurnalistas buvo šelpiamas iš panašių konjako dėžučių grynųjų, net už tuos pinigus ruošėsi kandidatuoti į Seimą Palangoje arba Senamiesčio apygardoje Vilniuje, o ir šiuo metu mėgsta keleto įtakingų nuomonės formuotojų “dėmesį”.

Kuo mažiau faktų, tuo daugiau liejasi tulžies. Karinio leninizmo stiliumi kabinamos “etiketės”, koliojimasis tampa analizės ir įrodymų pakaitalu.

Signataras, pretenduojantis būti liberalų ekspertu, sugeba nusišnekėti iki to, kad pasirodo žmonės, buvę komisarai, yra apibendrinta kategorija, kuriems būdinga visa eilė neigiamų savybių, kenkiančių Lietuvai. Ne visi politikai yra vagys, ne visi žvejai yra melagiai.

Joks liberalas, net ir šiaip padoresnis, kad ir postsovieticus žmogus, tokių išvadų nebedarytų. Ne tie laikai.

Kandidatuoju į Liberalų sąjūdžio pirmininkus, kadangi esu įsitikinęs, jog šiandien turiu sugrąžinti tiek Partijos narių, tiek ir rinkėjų pasitikėjimą liberalais. Antrą kartą esu išrinktas vienmandatėje apygardoje, tad galiu teigti, kad žmonių pasitikėjimą turiu.

Apie liberalų programas bus kituose straipsniuose, tik norėčiau priminti tiems, kurie seka “valatkizmo” liberalizmu, jog ko man labiausia trūko liberaluose iki šiol – tai liberalizmo. Kažkokie beveidžiai buvo pasidarę, aptarnavę ir dešiniuosius, ir kairiuosius valdžioje, kad tik valdžioje. Daug tuščiakalbiškumo ir jokio principingumo, ginant idėjas.

Man liberalizmas yra tai, apie ką kalbėjo Dž.F. Kenedis: “Jei” liberalas yra tas, kas žvelgia į priekį, o ne atgal; žmogus, kuris džiaugiasi naujomis idėjomis be išankstinio nusistatymo, žmogus, kuris rūpinasi žmonių gerove, – jų sveikata, būstu, mokyklomis, darbu, pilietinėmis teisėmis ir jų pilietinėmis laisvėmis – tas, kuris tiki, kad mes galime įveikti bet kokią aklavietę – tada aš didžiuojuosi tuo, kad esu liberalus”.