Didesnės demokratijos ir pliuralizmo link
Vienas iš tikslų, kuriuos keliu pat sau dalyvaudamas partijos pirmininko rinkimų kampanijoj yra kalbėt apie didesne vidinę partijos demokratiją. Apsidairę aplinkui, pamatysime, kad tos Lietuvos Partijos kurios buvo sukurtos apie vieną lyderį, jei tam lyderiui kažkas nutinka, ar jis pasitraukia- susiduria su sunkumais. Darbo partija be Viktoro, Tvarka ir teisingumas be Rolando ar net Lietuvos laisvės sąjunga (Buvęs LiCS) be Artūro susiduria su dideliais sunkumais.
Todėl vidinė demokratija svarbi bent jau dėl, kad leidžia partijos kriziniu momentu persitvarkyti ir judėti į priekį.
Nesakau, kad mūsų Liberalų Sąjūdis yra labai ne demokratiška organizacija, ypač lyginant su kai kuriomis kitomis partijomis, tačiau tos demokratijos gali būti daugiau. Koks gi tos demokratijos turinys? Sakyčiau, tai kuo didesnio partijos narių rato įtraukimas į esminių sprendimų priėmimą. Ir jokio dviračio čia išradinėti nereikia, mes jau turime aukščiausią partijos organą veikiantį tarp Suvažiavimų- Tarybą, kuris ir gali tapti demokratiško valdymo pamatu. Tad demokratinėms reformoms pakaktų dalį dabartinės Valdybos galių perduoti Tarybai. Tai būtų tokie klausimai, kurie nėra svarstomi dažnai- partijos Atsakingojo sekretoriaus bei sekretoriato struktūros ir darbo reglamento tvirtinimas. Partijos Seimo frakcijos, merų atstovų Europos parlamente ar Vyriausybėje išklausymas. Siūlyčiau taip pat įvesti kasmetinę partijos Pirmininko ataskaitą Tarybai, kas taptų pagrindu diskusijai apie partijos veiklą ir kryptį pagrindu.
Jei didesnis partijos narių ratas tiesiogiai dalyvaus sprendimų priėmime, jie jaus ir asmeninę atsakomybę už tų sprendimų pasėkmes.
Kitas svarbus akcentas- didesnis partinis pliuralizmas. Tam labai pagelbėtų, jei partijoje pagaliau atsirastų ideologiniu pagrindu susibūrusios frakcijos. Tada ideologinė diskusija dėl vienokių ar kitokių sprendimų vyktų ne tarp pavienių narių, bet tarp platesnių grupių. Šalia to, aišku, reikalingi ir mokymai, seminarai, diskusijos apie liberalizmą, kuriuose galėtų dalyvauti eiliniai partijos nariai- tai turėtų vykti skirtinguose regionuose. Kartu reikėtų atgaivinti mokymus skirtus pasirengimui rinkimuose, lyderių akademijas bei kitas mokymų formatus, skirtus platesniam partijos narių ratui.
Rinkimų kampanijos metu daug kalbėta apie mūsų skyrių struktūros atgaivinimą. Be to, kad partijos pirmininkas asmeniškai turėtų dirbti su labiausiai probleminiais skyriais, bandydamas nugesinti pastarojo laikotarpio konfliktus. Taip pat būtina peržiūrėti ilgą mūsų partiečių, kurių narystė sustabdyta, sąrašą ir pakvieti juos prisijungti prie aktyvesnės skyrių veiklos. Aišku nepamirštant ir naujų narių pritraukimo. Jei partijai seksis rinkimuose- žmonės norės į ją ateiti.
Vienas iš mechanizmų skyriaus veiklai suaktyvinti- projektinis skyrių veiklos finansavimas iš centrinio partijos biudžeto. Skyriai galėtų gauti lėšų savo renginiams, akcijos ir kitiems sumanymams. Geriausi pasiūlymai būtų finansuojami. Tokiu atveju iniciatyvūs nariai iš skirtingų Lietuvos vietų prigeneruotų gerų sumanymų, kurių pavyzdžius galėtume pateikti ir kitiems skyriams, kaip gerąją praktiką.
Pabaigai trumpai apie ateinančių Seimo rinkimų strategiją- manau, kad beveik kiekvienam akivaizdu, kad didžiausios probleminės sritys Lietuvoje yra švietimas ir sveikatos apsauga. Todėl partija turėtų pasiūlyti dvi labai konkrečias reformų programas (esant galimybei su skaičiais) šiose dviejose srityse. Taip pat surasti šių temų lyderius, kurie būtų eksponuojami, kaip mūsų siūlomi Sveikatos apsaugos bei Švietimo ministrai ir kuriuos partija įsipareigotų palaikyti. Tai nereiškia, kad kitos temos mums yra nesvarbios- tiesiog Lietuvos patirtis rodo, kad per kadencija reformas gali įgyvendinti daugiausia vienoj ar dviejose srityse. Todėl būtent su aiškiu probleminių sričių sprendimo planu mes galėsime įtikinti racionaliai galvojančius rinkėjus.
Rinkimuose neišvengiamai turėsime naudotis ir kvietinių žvaigždžių pagalba, matau galimybe bendradarbiauti su Pauliaus Kunčino komiteto “Lemiamas šuolis” nariais. Tačiau kartu apygardose turime kelti ir tuos partijos narius, kurie turi mažiau šansų laimėti, bet gali tapti ateities lyderiais.
Paskutinis skaudulys- konkurencinė aplinka. Artimiausiems metams matau tokią strategiją. Jokio bendradarbiavimo su “Laisvės” partija, nes jų pergalė yra mūsų pralaimėjimas ir atvirkščiai. Tačiau matyčiau galimybę pradėti diskusijas dėl galimo susijungimo su Lietuvos laisvės sąjungą (Zuoko liberalais). Tai galime daryt tik po neeilinio suvažiavimo, atnaujinę vadovybę ir sustiprinę gretas. Tokiu būdu mes tiesiog eliminuosime vieną konkurentą ir padidinsime savo pergalės šansus. Deja, planas susijungti skyriais tiesiog negali būti iki galo realizuotas per metus laiko iki rinkimų- tai daug ilgesnis procesa, ką mūsų partijos istorija parodė.
Vienintelis prašymas šiuose partijos pirmininko rinkimuose- kuo aktyviau juose dalyvaukite! Parodykite, kad kiekvienam iš mūsų rūpi partijos ateitis.