Šiuo metu Lietuva yra vienintelė šalis Europos Sąjungoje, neturinti nė vienos moters Vyriausybėje. Turint galvoje, kad Lietuvoje moterų yra daugiau nei vyrų, o ir išsilavinimu jos lenkia vyrus, Vyriausybės sudėtis atrodo dar keisčiau.

Jei metų pradžioje po švietimo ir kultūros ministrių atleidimo, kai pirmą kartą buvo suformuota „vienos lyties“ Vyriausybė, dar buvo galima tikėti skambiais pareiškimais apie pagarbą moterims bei tikrosios kompetencijos paieškas, šiandien akivaizdu, kad po šiuo Sauliaus Skvernelio Vyriausybės fenomenu slypi šis tas daugiau. Valdančiajai koalicijai grimztant į chaosą, vienas dalykas išlieka stabilus – šioje Vyriausybėje nėra vietos moterims.

Šiandien apie tai gal ir nekalbėtume, jei ne Ursulos von der Leyen, naujosios Europos Komisijos pirmininkės, raginimas šalims narėms nominuoti į eurokomisaro postą du kandidatus: vyrą ir moterį, tam kad Europos Komisijoje būtų išlaikytas lyčių lygybės balansas.

Pagal Lietuvoje nusistovėjusią tradiciją visi ligšioliniai mūsų eurokomisarai yra buvę ministrai(ės), todėl formaliai lyg ir logiškai atrodo vieši valdančiųjų samprotavimai, jog tarp šiuo metu svarstomų kandidatų yra vien vyrai, nes … moterų dabartiniame Ministrų kabinete nėra.

Tačiau politika nėra tik formalus faktų konstatavimas. Politika yra ir lyderystė. Aktyvus moterų dalyvavimas priimant sprendimus yra ir demokratijos, visos visuomenės atstovavimo klausimas. Pasaulinė praktika rodo, kad didesnis moterų įsitraukimas lemia kokybiškesnius ir labiau subalansuotus sprendimus. Tai puikiai supranta Europos politikos lyderiai, siekiantys labiau subalansuotos Komisijos sudėties. Tačiau ar supranta tai mūsų politikai?

Atrodo, pats likimas dovanoja dar vieną šansą valdantiesiems pademonstruoti, kad vienos lyties Vyriausybė tebuvo atsitiktinumas, kuris neturi nieko bendra su jų vedlių skeptišku požiūriu į moteris vadovaujančiose pozicijose.

„Svarbu kompetencija, o ne lytis“,  nuolat kartoja „valstiečių“ lyderiai. Su tuo neįmanoma nesutikti. Klausimas tuomet, kodėl vengiama į eurokomisaro postą pasiūlyti du kompetentingus kandidatus: moterį ir vyrą? Akivaizdu, kad valdantiesiems nėra dėl ko nerimauti: Europos Komisijos pirmininkė, kuri suinteresuota kuo stipresnės sudėties Komisija, tikrai sugebės įvertinti pranašesnį kandidatą ir pasirinks teisingai.