V. Čmilytė-Nielsen. Nepriklausomybės pamatų plyta vardu W

2019-12-30 / Viktorija Čmilytė-Nielsen
V. Čmilytė-Nielsen. Nepriklausomybės pamatų plyta vardu W

(Atsakymas p. Agnei Širinskienei)

Ar dėl to, kad Lietuvoje pažeidžiami teisėti žmonių lūkesčiai kalta demokratija? Ko gero, ne. Kitaip sunku būtų suprasti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkės Agnės Širinskienės teiginį, jog šiuo metu parlamente yra per didelė nuomonių įvairovė, todėl nėra prasmės svarstyti trijų raidžių (W, Q ir X) įteisinimo klausimą.

Taip p. Agnė Širinskienė sureagavo į prieš pat Kalėdas iš Europos Komisijos gautą paraginimą pagaliau išspręsti vardų ir pavardžių rašymą originalo kalba.

Keistas parlamentarės argumentas. Pirma – nuomonių įvairovė tikrai neturėtų trukdyti šio klausimo pajudinti bent jau A. Širinskienės vadovaujamame komitete. Priminsiu, įstatymo projektas dėl asmenvardžių rašymo pas ją guli nuo 2019 m. pradžios – t.y. beveik metus.

Antra. Jei įsigalios p. Širinskienės partiečių ir koalicijos partnerių „prastumta“ 3 procentų patekimo į Seimą riba, tuomet tikrai turėsime „nuomonių įvairovę“. Gal net nuomonių eklektiką, matant iš dabar kuriamų partijų, judėjimų ir senstelėjusių „muškietininkų“ susibūrimų.

Todėl laikas nustoti dangstytis silpnais argumentais ir imtis realių veiksmų, o ne juos imituoti. Kaip kad panašu mėgina daryti teisingumo ministras reaguodamas į tą patį laišką iš EK. Jis pareiškė, jog ministerija ketina kreiptis į Konstitucinį Teismą išaiškinimo dėl nelietuviškų vardų rašybos asmens dokumentuose.

Nors praleidus bent 10 minučių prie interneto, galima rasti apsčiai informacijos, kokia yra Konstitucinio teismo nuomonė šiuo klausimu. Tiesa, ji išsakyta prieš valstiečiams ateinant į valdžią. Ar tai nesiskaito? Kiekvienai valdžiai reikia individualaus KT išaiškinimo?

Mes, Liberalų sąjūdis, žinome, kokia yra Konstitucinio teismo nuostata. Ji aiški – asmenvardžiai gali būti rašomi naudojant W, Q ir X. Todėl po Naujųjų imsimės iniciatyvos, kad asmenvardžių rašymo klausimas būtų nagrinėjamas Seimo pavasario sesijoje.

Greitai minėsime Nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmetį. Vėl kalbėsime ne tik apie 1990 m., bet ir 1918 m. Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. Kurį, beje, vienas signataras pasirašė naudodamas W raidę. Tai bajoras iš Žemaitijos S. Narutowicz. Šiandien mes jo pavardę rašome jau kitaip – Stanislovas Narutavičius. Taigi, mūsų šalies nepriklausomybės pamatuose yra W raidė. Nustokime jos baimintis ar ieškoti pasiteisinimų.

liberalus