Panašu, kad valdančiajai LVŽS frakcijai klausimas būti ar nebūti (valdžioje) ne lengvesnis nei visiems žinomam Šekspyro Hamletui. Dar niekada Lietuvos politinėje istorijoje nebuvo tokio atvejo, kad 50 politikų Seime turinti frakcija per 4 dienas taip radikaliai ir taip vieningai keistų nuomonę, kaip tai darė „valstiečiai“.

Prieš savaitę, likus kelioms dienoms iki pirmojo prezidento rinkimų turo, Ramūnas Karbauskis pareiškė, kad pralaimėjus prezidento rinkimus, „valstiečiai“ tikrai trauksis iš valdžios. Ir patikino, kad tam pritaria jo vadovaujama frakcija.

Tačiau praėjus vos keturioms dienoms, šį antradienį, R. Karbauskis, šalia pasistatęs prezidentines lenktynes baigusį premjerą, jau aiškino norintis likti valdžioje. Ir, tradiciškai, dėl savo sprendimo apkaltino opoziciją, kuri neva nebuvo pasiruošusi prisiimti atsakomybės.

Panašu, kad ir premjerą Saulių Skvernelį apsėdo neapsisprendimo virusas.

Žadėjęs po pralaimėjimo trauktis jis taip pat pradėjo blaškytis: tai kalbėdamas apie norus tapti Seimo pirmininku, tai apie galimybes išsaugoti premjero poziciją. Atrodytų, kad premjeras dabar turi unikalią galimybę įgyvendinti tokius savo prezidentinės kampanijos pažadus kaip vidutinės pensijos ar vaiko pinigų didinimas, kurie yra būtent Vyriausybės, o ne LR prezidento kompetencijoje.

Šią savaitę nuskambėjo ir dar vienas nuo valdžios pavargusių valdančiųjų siūlymas – keisti rinkimų datą ją paankstinant ir surengiant rinkimus 2020 metų pavasarį. Opozicija tokį siūlymą labai rimtai svarstytų. Belieka tikėtis, kad šio skambaus pasiūlymo valdantieji nepamirš, taip kaip pamiršo daugelį kitų savo rinkiminio laikotarpio pažadų.