„Koks jums skirtumas, kad laikome karantiną, jeigu jį nuolat švelniname?“, – šiomis dienomis viešai mestelėjo operacijų vadovas A. Veryga. Taip, žmonės, koks mums skirtumas pančiai, juk jie – ne iš spygliuotos vielos, o šilkiniai? O jums, ministre, koks skirtumas? Taip, jums – labai didelis. Tik sunku apsispręsti, ar karantinas jau tapo jūsų (ir valstiečių) priklausomybe, ar būtina sąlyga, norint išlikti politikoje. Ir valdžioje.

Tokia analogija gali iškilti klausantis savimi vis labiau patenkino ministro ir jam antrinančio premjero. Šie valdžios atstovai tiek užsižaidė ribojimų karalystėje, kad nebejaučia realybės.

Iki man raštu paklausiant, nei premjeras, nei A. Veryga neturėjo jokių kriterijų, kuriais vadovaujantis būtų stabdomas ar tęsiamas karantinas. Paklausiau. Gavome atsakymą visi. 4 kriterijus. Kai kurie iš jų, pasak medikų, panašūs į geležines kurpes iš pasakos. Pavyzdžiui, tokia sąlyga, kaip ne didesnis nei 0,5 procento teigiamų atvejų nuo atliekamų tyrimų.

Medikai sako, kad būtent šis domuo yra toks griežtas, kad, norint, leistų karantiną Lietuvoje tęsti ir ištisus metus.

Premjeras, aiškindamas karantino poreikį, sako, kad tai neva reikalinga dėl pagalbos paketų. Kurie šiandien vis dar juda tik pirma pavara. Strigdami ir labai jau selektyviai.

Noriu premjerui priminti, kad ekonominiams sprendimams šalyje yra paskelbta ekstremali situacija. Ji leidžia Vyriausybei dirbti laisvesnėmis rankomis. Net žaisti rinkiminius žaidimus.

De facto lietuviai į karantiną jau numojo ranka. Vilniaus Senamiestis pilnas žmonių, miesto gatvės – automobilių. Autostrados atrodo taip pat, kaip kiekvieną gegužę. Biurai taip pat. Netgi kavinės.

Aš žinojau, kad klausdama dėl karantino kriterijų, galiu sulaukti įvairios reakcijos ir atsakymų. Vis tik tikėjausi, kad šios valdžios pasirinkti kriterijai bus racionalūs. Vertinant sąmoningumą žmonių, kurie labai disciplinuotai du mėnesius paisė visų draudimų. Būdami be darbo, ar matydami, kaip į nebūtį byra metų metus kurtas šeimos verslas.

Tačiau premjeras su ministru nutarė pergudrauti visus. Ir susirašė tokius „karantino kriterijus“, kad jį būtų galima tęsti kad ir iki kitos vasaros.

Aišku, po spalio 11 dienos (ir antro rinkimų turo spalio 25 d.) karantinas jau nebebus toks aktualus. Tada jau nebereikės spaudos konferencijų pranešti net tokioms naujienoms, kurioms užtektų kelių sakinių pranešimo spaudai.

Taigi, valdantieji, kuo jums tapo karantinas? Atrodo, kad tai – jau priklausomybė.