Iki 2020-ųjų Astravo atominės elektrinės poveikio zonoje įrengti perspėjimo sirenomis sistemą – tai įrašyta šios Vyriausybės programos įgyvendinimo plane, skyriuje apie integruotą krizių valdymą.
Kol sirenos nekaukia, mūsų krizių „valdytojams“ yra nauja žinia – lapkričio 24 d. Briuselyje įvyks penktasis ES Rytų partnerystės šalių viršūnių susitikimas, kuriame, be mūsų ir kitų ES šalių vadovų, laukiama galimai pasirodant „taikaus atomo“ nešėjo A. Lukašenkos.
Tiesą sakant, A. Lukašenka ne šiaip kviečiamas į viršūnių susitikimą – tarp ES ir Baltarusijos ketinama pasirašyti pirmąjį (!) istorijoje tokio lygio dokumentą, vadinamą „ES-Baltarusijos Partnerystės prioritetai“. Kiek yra žinių šiandien, dokumente Astravas greičiausiai bus paminėtas, bet tik tiek ir tuo aspektu, kad atominę reikia statyti saugiai.
Taigi iš principo šis ES-Baltarusijos susitarimas, naujieji „partnerystės prioritetai“ Briuselyje gali tapti ne kuo kitu, o branduolinių statybų įteisinimu ir palaiminimu iš ES, todėl ir iš pačios Lietuvos pusės.
Tai yra toks guzas į kaktą, kuris Lietuvos atveju išaugs iki branduolinio dydžio. Ne kartą ir ne dešimt sykių kartojau: Lietuva per Europos Vadovų Tarybą ir kitus ES viršūnių susitikimų formatus privalėjo garsiai kelti vieną ir tą patį klausimą – kad Astravas būtų įtvirtintas kaip pirmoji bei privaloma sąlyga bet kokiai ES partnerystei (deryboms) su Baltarusija. Tas pats turėjo galioti ir kalbant apie ES laiduojamą finansinę paramą.
Ką Lietuvos Prezidentė, Vyriausybė su užsienio reikalų ministru priešakyje nuveikė šiuo klausimu? Skaičiuojant nuo ES sankcijų Baltarusijai panaikinimo laikotarpio, 2016 m. vasario, nebuvo pajudėta nė per nago juodymą!
Ką Lietuva turi daryti artėjant viršūnių susitikimui Briuselyje – tai parengti atskirą Deklaraciją dėl Baltarusijos su griežtai ir aiškiai įvardintomis sąlygomis dėl Astravo. Lietuva privalo pristatyti savo atskirą poziciją ir suburti jos rėmėjus, jei reikia, blokuoti tą patį partnerystės su A. Lukašenka susitarimą. Laiko šiam darbui šiandien dar yra.
Dabartinė situacija nebėra pavojaus signalas. Tai yra garantuota A. Lukašenkos pažadėtos „pigiausios ir saugiausios“ pasaulyje rusiškos atominės elektrinės kaimynystė. 20 kilometrų nuo Lietuvos ir ES sienos, 40 km nuo Vilniaus namų ir bokštų, vaikų darželių ir mokyklų.
Matyt, ne veltui valstiečiai savo Vyriausybės programą rašė pagal principą „atgal į ateitį“. Joje dar yra toks sakinys: „sieksime, kad branduolinės saugos ES kaimynystėje klausimas būtų ES energetikos ir užsienio politikos, ES santykių su Baltarusija darbotvarkės prioritetinis klausimas“. Šio tikslo įgyvendinimas, kaip įspėjamųjų sirenų įrengimo data – 2020-ieji metai, trečiasis ketvirtis.
Jeigu mūsų šalies vadovybei ar ministrui L. Linkevičiui dar kyla klausimų apie tai, kokios krypties laikosi A. Lukašenkos Baltarusija, štai paskutinės naujienos: baltarusių užsienio reikalų ministras V. Makejus jau kelinta diena priima instrukcijas Maskvoje, o jo diplomatai Niujorke stojo Rusijos pusėn balsuodami prieš Jungtinių Tautų rezoliuciją dėl agresijos prieš Ukrainą.