Po lapkričio 13-osios gyvenimas tęsiasi. Tęsiasi jis ir Lietuvos keliuose.

Deja, ne visiems: kas savaitę dešimtimis skaičiuojame žuvusiuosius ir sužeistuosius. Nuo metų pradžios su eismo įvykiais susijusių mirčių skaičius jau perkopė 200, tarp jų daugiau nei dešimt nepilnamečių, bet „džiaugtis”, kad tai apie 10 proc. mažiau mirčių negu pernai per tą patį laikotarpį, būtų tiesiog absurdiška. Ypač prisimenant, kad vos prieš porą metų Europos Komisija paskelbė duomenis, išgarsinusius Lietuvą kaip pirmaujančią visoje Europoje pagal žuvusiųjų keliuose skaičių. Nesiimdamas sudarinėti eismo įvykių tipologijos ir jos analizuoti, šįkart noriu pakalbėti apie vieną jų rūšį, susijusią su specifine vairuotojų grupe. Statistiškai BMW vairuotojai anaiptol nėra vieninteliai kelių „žudikai”, bet kažkodėl būtent šių transporto priemonių gerbėjai dažniausiai linksniuojami rezonansinių nelaimių atvejais – bent jau man kažkaip neužsifiksavo, kad į keleivių pilną viešojo transporto stotelę būtų įlėkęs koks nors „Volkswagen Golf” (tiesa, statistiškai šie automobiliai dažniausiai įsipainioja į eismo įvykius, tačiau taip yra vien dėl to, kad jų Lietuvoje ir registruota daugiausiai, tačiau pagal registruotų tam tikro ženklo automobilių skaičiaus ir eismo įvykių santykį lyderio statusas visvien atitenka BMW). Štai šio trečiadienio rytą Kaune – vėl stotelė, ir vėl, lyg tyčia, BMW.

Anaiptol neteigiu, kad visi BMW vairuotojai linkę elgtis neatsakingai ir, juolab nesakau, kad BMW – blogi automobiliai. Gal net pernelyg geri. Tačiau tokias mašinas yra linkę rinktis ir tam tikra žmonių, neretai gana jauno amžiaus, grupė, kurią charakterizuoja specifiniai charakterio ypatumai bei charakteringas elgsenos už vairo modelis, kuris daugumai eismo dalyvių puikiai pažįstamas, tad plačiau jo nė nekomentuosiu. Pavasario sesijoje Seime numatyta svarstyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymą, pagal kurį pradedantiesiems vairuotojams, kurie neturi 2 metų vairavimo stažo, būtų draudžiama vairuoti B kategorijos transporto priemones, kurių galios ir masės be krovinio santykis didesnis kaip 0,06 kW/kg. Ir vis dėlto, mano galva, svarstydamas įstatymą, draudžiantį tokiems asmenims vairuoti galingesnius automobilius, Seimas kovoja su situacijos pasekmėmis, o ne su jos priežastimis. Jei nesiimsime nagrinėti akivaizdžiai per didelio jaunų vairuotojų pasitikėjimo savimi psichologijos, kur tuomet dairytis šio reiškinio „šaknų”?

Vieną didelę bėdą matau norinčiųjų įgyti vairuotojo teises egzaminavimo tvarkoje. Šiuo metu teorijos egzaminą bet kas (t.y., vyresnis nei 17 metų asmuo, nebūtinai turintis netgi vidurinį išsilavinimą) gali išsilaikyti eksternu – taigi, pasiruošęs savarankiškai, ir į „Regitrą” keliauti tik vairavimo egzamino laikyti. O realybė tokia, kad dabartinį „kompiuterinį“ „Regitros” testą be ypatingų sunkumų galima „iškalti” mintinai – t.y., išlaikyti egzaminą visiškai nemokant taisyklių, nesuvokiant jų esmės – tiesiog žinant, kuris atsakymo variantas iš pateiktų yra teisingas.

Negali sakyti, kad šioje srityje nieko nepadaryta, siekiant gerinti situaciją: per keletą pastarųjų metų buvo įtvirtintas reikalavimas egzaminuotojų automobiliuose įrengti filmavimo kameras, sugriežtinti reikalavimai dėstytojams, įvesti pakeitimai mokymo programose. Bet akivaizdu, kad to – per mažai. Ką dar galima padaryti? Mano galva, reikia iš naujo ir iš esmės peržiūrėti visą vairuotojų egzaminavimo sistemą: didinti atsakymų variantų skaičių teste, sumoderninti mokymo programas ir – kas ypač aktualu – padidinti su vairavimo etika susijusių pamokų skaičių.

Pvz., prisiminkime situaciją, kai dėl kelio darbų iš dviejų eismo juostų belieka viena, susidaro nervus iki raudonumo įkaitinantis kamštis, įpykę vairuotojai irzliai „pypinasi” ir iš paskutiniųjų spraudžiasi pirmyn, šventai tikėdami savo pirmumo teise bei, gink dieve, neužleisdami „gaidžių“ iš besibaigiančios juostos. Pvz., kur nors JAV nepamatysite nieko panašaus, ir anaiptol ne dėl to, kad ten nevyksta kelio darbai. O juk KET ši situacija aptariama: reikia važiuoti šachmatų lentos tvarka, praleidžiant po vieną automobilį iš abiejų juostų pakaitomis, bet bauda šio principo nesilaikantiems nenumatyta, to nemoko vairavimo mokyklose, tad nėra ir didelės motyvacijos jo laikytis. Nors kelių etikos tema jau įtraukta į mokymo programas, bet su ja susijusių klausimų į egzaminą įtraukti nepasivarginta. Kad jau taip, ar nevertėtų vairavimo mokykloms į paskaitas kviestis pvz., lenktynininkų, kurie būsimuosius vairuotojus pamokytų ne tik „išimti” staigų posūkį, bet ir išaiškintų, kodėl, pvz., nereikia važiuoti antra eismo juosta, jei laisva pirmoji. Tai vienas dalykas.

Antras dalykas – „pavojingo ir chuliganiško vairavimo” sąvoka yra oficialiai įtvirtinta LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 124-2 straipsnyje. Už tokį vairavimą, o jei dar apsisvaiginus, baudžiama solidžia iki 1448 eurų siekiančia bauda ar netgi trisdešimčia parų administracinio arešto su transporto priemonės konfiskavimu. O kiek realiai nubaustųjų?

Kelių chuliganai vairuoja kaip nori, aplinkiniai piktinasi, bet pilietiškai nusiteikusių entuziastų, kurie sustotų ir informuotų apie tokius atvejus atitinkamas tarnybas – gerokai mažiau negu besiplūstančių socialiniuose tinkluose dėl, neva, beviltiškų pastangų sutramdyti akiplėšiškai besielgiančius teroristus už vairo. Bijoma liudijant atskleisti asmeninius duomenis? „Gaila” apskritai gaišti laiką? Ar jums neatrodo, kad esame pernelyg pakantūs chamiškai vairuojantiems bei statantiems automobilius? Tikiu, kad jei tik netingėtume apie juos pranešti, kaip tai daro kokie vokiečiai, kelių „gaidelių” imtų mažėti sparčiai. Pats būdamas liberalas vis dėlto nesipriešinčiau pasiūlymui nustačius pavojingo vairavimo faktą laikinai konfiskuoti vairuotojo teises: kad ir mėnesiui ar trims. Baudų didinti nesiūlau, bet tokia prevencinė priemonė galėtų būti išties efektyvi, ypač, jei norint atgauti teises, dar tektų iš naujo išklausyti teorinį kursą ar net perlaikyti egzaminus.

Galiausiai dėl alkoholio netoleravimo vairuojant lyg nekyla didelių diskusijų, bet ir čia yra ką keisti – pvz., konfiskuoti automobilį iš pričiuptųjų, kuriems viena kita promilė už vairo neatrodo didelė bėda. Statistika rodo, kad tie patys automobiliai piktybiškai kartoja vis tuos pačius pažeidimus – ypač provincijoje paplitusi praktika išsivaryti iš garažo šimtą eurų kainuojančią griuveną ir be jokio sąžinės graužimo leistis pas gretimame vienkiemyje gyvenantį kaimyną stikliuko kito išlenkti – ar nebūtų saugiau tokias transporto priemones apskritai pašalinti iš apyvartos?

Taigi kuo aš kaltas, jei keliuose siautėja kelių „ereliai”? Kaltas pirmiausia savo abejingumu. Ir tuo, kad (ne)noriai priimu nerašytas kelių kultūros Lietuvoje taisykles. Net geriausią pasirengimą vairavimo mokykloje įgijęs naujai iškeptas vairuotojas ilgainiui pasistengs pamiršti visus etikos principus, kurių buvo mokytas, jei reali situacija kelyje ir kiti eismo dalyviai jam transliuoja vienintelę žinią: „Čia galioja džiunglių įstatymai.”