S. Gentvilas. Estiškos kregždės ir lietuviški gandrai. Arba kodėl estai atgavo pinigus už turistines keliones, o mes ne?

2020-07-10 / Simonas Gentvilas
S. Gentvilas. Estiškos kregždės ir lietuviški gandrai. Arba kodėl estai atgavo pinigus už turistines keliones, o mes ne?

 

 

 

 

 

Įdomu, jog mes ir kaimynai nacionaliniais paukščiais pasirinkome didžius keliauninkus, kurių nematome beveik pusmetį. Baltijos šalių gyventojai irgi jau senokai aplenkė vidutinį europietį pagal kelionių kiekį. Esame keliaujanti šalis.

Tačiau priešingai pavasarį sugrįžusiems gandrams ir kregždėms, Vyriausybė lėktuvams ir keliautojams dangų ir sienas pavasarį užvėrė ilgam. Turistai įstrigo su neišnaudotais bilietais, kruizais, viešbučiais, lėktuvams trūko vietos ant žemės, o kelionių operatoriai tapo žaizdru tarp kūjo ir priekalo.

Nuo karantino paskelbimo praėjo jau 4 mėnesiai, tačiau Lietuvos keliautojai vis dar neatgauna pinigų už savo bilietus. Kelionių operatorių skolos šalies keliautojams viršija 15 milijonų eurų. Grąžinti tiesiog nėra iš ko. Operatoriai, keliautojų pinigus už kruizus, lėktuvus, užsienio koncertus pervedę tiekėjams, pinigų iš jų laukia dar iki dabar. Štai Ryanair operatoriams juos grąžins tik po 12 mėnesių, viešbučių ir kruizų kompanijos pinigus užlaikė ir leis naudoti tik  ateities pirkimams.

Estai „lokdauno“ situaciją suprato iš karto. 25 milijonų eurų negrąžintina parama suderinta su Europos Komisija dar balandžio 21d. Pinigai įmonių ir keliautojų sąskaitas pasiekė iki gegužės. Tad mitai apie estų lėtumą yra gerokai perdėti.

Tuo tarpu Lietuvoje, turistai ir 3200 darbuotojų tiesiogiai įdarbinantys kelionių operatoriai uragano turbulenciją pasitiko su Vyriausybės įjungtu autopiloto režimu. 8 mėnesiai be turizmą kuruojančio ekonomikos ministro taip pat davė savo.

45 milijonų eurų pažadų puodas turizmo sektoriui pristatytas gegužę, jau trečias mėnuo kaip tuščiai skamba. Nė vienas pagalbos euras dar nepasiekė turizmo verslo. Estai mus aplenkė net 2 mėnesiais anksčiau susiderindami EK valstybės pagalbą turizmo sektoriui. Estai atsipūtę. O mūsų turizmo klientų pyktis tik auga.

Valstybinį banką naktimis sapnuojantys valstiečiai, jo pamatu turinčią tapti INVEGA’ą neužkuria net elementarios užduotims. INVEGA jau trečia savaitė vėluoja startuoti su beprocentinėmis 6  metų paskolomis, skirtomis turizmo verslui atsiskaityti su ant slenksčio trypčiojančiais neišvykusiais klientais. Pasirašius sėkmingą sutartį, INVEGA turės teisę dar 3 mėnesius laukti su pinigų išmokėjimu. Atleiskite, tokiame valstybiniame banke pinigų aš nelaikyčiau.

Delsimas yra žlugdantis. Kuo giliau delsime, tuo didės skolos, bankrotai ir nepasitikėjimas Lietuvos turizmo verslu. Nors sienas uždarė pati Vyriausybė.

Šį dešimtmetį tarp istorikų, ypač ekonomikos istorikų ir politologų, sparčiai populiarėja alternatyvios istorijos romanai. Kaip atrodytų Amerika, jei 2008 metais nebūtų gelbėjusi bankų? Ar BREXIT nebūtų įvykęs, jei ES būtų laiku atsisveikinusi su anarchistine Graikija ir suvaldžiusi migrantų krizę?

Šiandien nemaža dalis suklaidintų keliautojų pyksta ant Seimo nesulaukdami savo sumokėtų kelionpinigių. Seimas gegužę išvien su 23 kitom ES šalimis pailgino pinigų grąžinimo terminą už neįvykusias keliones nuo 14 dienų iki 90 dienų.

Premjeras sakė, kas per verslas negalintis palaukti mėnesiuko? Turizmo verslas tuščiomis sąskaitomis laukia jau ketvirtą mėnesį, alkanai žvelgdamas į spartuolius estus kolegas. Kurie negrąžintinas subsidijas gavo per 30 dienų nuo krizės pradžios.

Su tokia lėtapėde Vyriausybe, 90 dienų pinigų grąžinimo terminas buvo vienintelė galimybė išvengti domino bankrotų pasiutpolkės kelionių operatorių sektoriuje. Šiandien jie turi šansą išsilaižyti nuostolius ir grąžinti vėluojančias skolas keliautojams. Kitaip visi keliautojai būtų priversti stoti į bankrutavusių bendrovių kreditorių eilę.

Dažną nustebina, jog estai nacionaliniu paukščiu pasirinko sparčiąją kregždę. Visgi, smagus faktas, jog gandrai yra gerokai greitesni už estų kregždes ir latvių kieles. Juos tiesiog kompromituoja lėtapėdė Vyriausybės politika.

liberalus