Žinote valstybę, kuri savo gerovę susikūrė farso sąlygomis? Todėl verta dar kartą kalbėti apie politinę lyderystę (ne vien jos laukti).

Visuomenės pasitikėjimo rodikliai ir užimamos pareigos neleidžia abejoti – lyderio poziciją turėtų užimti prezidentas Gitanas Nausėda.

Pirmosios 100 prezidento darbo dienų, iš kurių stebuklų, matyt, laukė nedaugelis, vis dėlto nenubraukia sudėtų lūkesčių. Nepaisant įkvepiančių kalbų, politinė aplinka prezidentui yra smarkiai neparanki, o likę metai iki Seimo rinkimų veikiausiai reikš tik pakartotinius bandymus laviruoti. Prezidento įtaka šiai pseudokoalicijai, Seimui ir Vyriausybei? Kol kas – ribota.

Ant stalo – priešrinkiminis 2020 metų valstybės biudžetas (jo projektas). Kaip matom, Vyriausybės ir Prezidento siūlymai nesidubliuoja. Neatmesčiau, kad iš skambiausių mokestinių pasiūlymų biudžeto projektui liks dūmai.

Žmonių mulkinimas yra tie kreivi šleivi nekilnojamojo turto ir automobilių taršos mokesčiai. Keliami akcizai kurui ir alkoholiui – jau žanro klasika, bet ir to tikrajam gerovės pamatui nepakaks. Mokesčiai bankams ir prekybininkams – tikėtina, tik dėmesio centrui nukreipti. Labai realu, kad oportunistiniai planai dėl būsimų biudžeto pajamų nesipildys, ir tai turės pasekmių.

Mintis, kad prieš tvirtinant biudžetą Seime galima pasitarti, susidėlioti prioritetus, pasižiūrėti, kokie mokesčių modeliai šiandien pasiteisina mažesnėse Europos valstybėse ir tada – daryti… Vien tai būtų nemenka gerovė.

Prezidentas G. Nausėda per pirmąsias 100 savo darbo dienų tarsi neįgijo naujų oponentų, bet, deja, nepadaugėjo ir draugų ar partnerių. Ar prezidentas galėtų būti tas lyderis, kuris viešai pripažintų, kad dabartinė Vyriausybė ir Seimo dauguma nebeatneš naudos valstybei? Drąsesnis prezidento pareiškimas būtų ženklas pilietinei visuomenei ir opozicinėms politinėms jėgoms, kad jų lyderystė, pasiūlymai bei įsipareigojimas keisti valstybės kryptį yra reikalingi čia ir dabar, ne po metų ar kitų. Jei prieš Seimo rinkimus būtų galima vertinti daugiau nei pažadus veikti, bet ir patį būsimos valdžios veiksmų planą – tai būtų svarbus žingsnis siekiant sutelktų veiksmų valstybės ir piliečių labui.

Norisi tikėti, kad Lietuvos ekonomika ir žmonių gerovė gali augti dėl kryptingo politinio veikimo, ne vien nepaisant veiksmų stygiaus ar kvailysčių pertekliaus.