Kalbu ne apie tiesioginį rinkėjų papirkinėjimą, o subtilų dovanėlių teikimą. Tokį subtilų, kad žmonės, gavę dovaną iš Seimo nario, ją gali priimti su dėkingumu. Nors dovana būna pirkta iš to paties žmogaus pinigų. Uždirbtų ir valstybei atiduotų mokesčių pavidalu.

Rugsėjo pradžioje finansų ministras V. Šapoka spaudos konferencijoje džiaugėsi, kad vis daugiau žmonių moka mokesčius ir kad šešėlis traukiasi jau kelerius metus iš eilės. Tiesa, toje pačioje spaudos konferencijoje ministro entuziazmą gesino Lietuvos Laisvosios rinkos instituto atstovai, pateikdami ir kitas visuomenės nuotaikas. Jų pristatyta apklausa sako, kad net 53 procentai Lietuvos gyventojų atėjus sunkmečiui pirktų nelegalias prekes ir sutiktų dirbti „šešėlyje“.

Toks žmonių jautrumas gerovės pokyčiams kai ką pasako ir apie realų pasitikėjimą valstybe. Ištikus bėdai, kas antras vengtų mokėti mokesčius. Turbūt dėl to, kad nelabai tiki, jog valstybė geba juos – sunkiai uždirbtus ir sąžiningai sumokėtus – tinkamai panaudoti.

O kaip įrodyti, kad geba, jeigu mes imame ir perskaitome, kad Seimas perka saldainių už… 180 000 eurų. Šalia jų – šilkinių kaklaskarių ir kaklaraiščių, ženklelių ir kitų reprezentacinių atributų. O kur dar ministerijų reprezentacija! Laikrodžiai, skėčiai, rašikliai. Medaliai, ženkleliai, puodeliai… Fantazija beribė. Visiems šiems pirkiniams keliauja dešimtys, o kartais – ir šimtai tūkstančių eurų.

Be abejo, milijardiniame šalies biudžete tai – „lašas jūroj“. Tačiau kiekvieno rinkėjo akyse – tai jo mokesčių švaistymas. Nes biudžeto milijardus sunku suvokti. Tačiau labai lengva paskaičiuoti, kiek metų reikia dirbti, kad gaudamas vidutinį atlyginimą uždirbtum 180 tūkstančių eurų.

Štai tokiame kontekste valdantieji ateina ir pristato naujus mokesčius. Planus branginti degalus. Didinti mokestinę naštą dirbantiems individualiai. Naikinti kai kuriuos verslo liudijimus. Ir dar įvairių iniciatyvų tam, kad padidintų biudžeto pajamas. Tai yra, kad iš žmonių paimtų dar daugiau pinigų, nei jie moka šiuo metu.

Dalis naujųjų mokesčių taip neparuošti, kad jau pirmojo posėdžio metu Seimo nariai ministrams liepė eiti dar „pasimokyti“ ir tada mėginti išlaikyti egzaminą, kurio rezultatas palies kiekvieną dirbantį.

Esu įsitikinusi  – apklausoje pateikti duomenys apie žmonių nuotaikas ir jų pasiryžimą „nerti“ į šešėlį, kai ateis sunkmetis, yra ne tušti žodžiai. O sunkmetis nenumaldomai artinasi. Tai rodo ne tik mūsų kaimynų žingsniai. Tai žino ir apie tai kalba ir pats finansų ministras.

Tik jo kolegos valdantieji Seime ir ministerijose tuo pačiu metu perka saldainius, šilką ir vardinius laikrodžius. Ir tikisi, kad žmonės mokės padidintus mokesčius, pils daugiau lietuviško, o ne baltarusiško dyzelino, pirks daugiau lietuviško, ne latviško alaus.

Tenka konstatuoti, kad naujasis biudžetas statomas chaoso Seime ir politikų bei valdininkų arogancijos pelkėje. Kiek jis bus tvarus stovėdamas ant tokių pamatų?