Sako, jei mėgstate dešrą ir politiką, tai geriau Jums nematyti, kaip daromos viena ir kita.

Gal ir nėra taip jau visiškai blogai (aš čia apie politiką). Politikoje yra labai daug gerų dalykų, pradedant nuo tikrai dažnai, bent jau mano aplinkoje, pasitaikančios nuoširdžios meilės rinkėjams, karštų diskusijų su kolegomis ir oponentais, stengiantis rasti visiems tinkantį kompromisą, ir baigiant tikru tvirtu tikėjimu savo miesto ir šalies ateities vizija.

Visiškai atvirai sakau, kad man neteko politikos virtuvėje savo akimis matyti to, kuo dažnai kaltinami politikai – korupcijos, papirkinėjimų, už pinigus parduodamų idealų. Gal tiesiog sekasi, nežinau.

Idėjų numarinimo vardan pinigų aš nemačiau, bet idėjų užkonservavimą vardan galimybės už tas idėjas pakovoti kada nors ateityje, laimėjus rinkimus, teko stebėti.

Kai šių metų spalį skilinėjo Liberalų sąjūdžio Vilniaus skyrius, bandėme stabdyti komitetą kuriančius kolegas, aiškindami, kad neverta, bijant laikinų sunkumų, griauti stipriu ideologiniu pagrindu suburtos Liberalų partijos. Juk tai daroma vien dėl kelių abejotinų papildomų procentų artėjančiuose savivaldos rinkimuose.

Tačiau į tai buvę partijos kolegos atsakė, kad tik laimėjus 2019 metų savivaldos rinkimus, galima įgauti „administracinį resursą“, kuris padės laimėti pergalę dar svarbesniuose Seimo rinkimuose 2020 metais. Pralaimėjus dabar, ateities perspektyvos esą taptų itin neaiškios.

Taip tada ir išsiskyrėm. Vieni labiau suprato, kas yra liberalumo idėja, stiprių tradicinių partijų politikoje svarba, o kiti labiau suprato, kas yra „administracinis resursas“.

Man gaila, kai žmonės neatsilaiko prieš tokį didelį norą laimėti rinkimus, kad vardan jų gali paaukoti ir pačią idėją, vardan kurios įgyvendinimo ta pergalė tik ir yra vertinga.

Gaila, kai buvęs liberalas tampa savivaldybės įmonių, turinčių „administracinį resursą“, potencialiai remiantį miesto valdžią, gynėju, nors dar prieš kelerius metus ėjo į rinkimus su programa, kurioje buvo pažadas atsisakyti įmonių ir įstaigų, kurių paslaugas teikia ir privatus sektorius. Deja, „administracinis resursas“ tampa svarbesniu dalyku už galimybę sutaupyti mokesčių mokėtojų pinigus, perkant paslaugas pigiau, ir svarbiau už monopolijų griovimą.

Gaila, kai žmonės visai neseniai žadėjo rinkėjams „mažinti vidinių užsakymų skaičių tarp savivaldybių ir jų kontroliuojamų įmonių, kuomet įmonės naudojasi Viešųjų pirkimų įstatyme numatyta išimtimi ir teikia paslaugas be konkurso“. Dabar šie politikai stumdosi su Konkurencijos taryba, bandančia riboti tų vidinių užsakymų kiekio augimą Vilniuje ir neleisti augti tam „administraciniam resursui“.

Gaila, kai 2015 metų programoje įrašytas pasižadėjimas „savivaldybių lėšas viešiesiems ryšiams skirti tik visuomenei informuoti apie svarbius savivaldos įvykius bei naujus teisės aktus“ tampa metinės mero ataskaitos, aprašančios šviesų Vilniaus rytojų, masiniu publikavimu, likus trims mėnesiams iki ataskaitinių metų pabaigos (bet mėnesiui iki rinkimų).

Jūs galite man papriekaištauti – o kur buvo liberalai prieš tai, kai nuo jų atskilo dabartinės Vilniaus miesto tarybos nariai? Kodėl nekėlė tada klausimų dėl savo programos liberalių nuostatų laužymo?

Ir Jūs būsite teisūs. Priekaištas visiškai teisingas. Taip, mes pernelyg tikėjom ir pasitikėjom savo tuometiniais kolegomis. Žiūrėjom į kai kuriuos neliberalius sprendimus kaip į laikinus taktinius manevrus, kompromisus su koalicijos taryboje partneriais – kitomis partijomis. Juk kai kažkuo tiki, protas labai lengvai randa pateisinimus.

Ir aš dėl to atsiprašau visų tų, kurie tiki liberalizmu, o dabar nebežino, ką rinktis rinkimuose. Mums tai buvo sunki, bet svarbi pamoka.

Aš suprantu tą pergalės rinkimuose troškimą. Jis užkrečia ir traukia vis labiau ir labiau. Bet kam tada tikram liberalui pergalė, jei vardan jos atsisakoma savo įsitikinimų ? Ar tikrai galvojama, kad niekas kitas, išskyrus liberalus, neužtikrins, jog „Grindos“ sunkvežimiai nesudegintų per daug dyzelio, pavasarį būtų išasfaltuotos prakiurusios gatvės, o savivaldybei priklausantis autobusų parkas įsigytų naują raudoną dyzelinį autobusą?

Juk mes esame liberalai, laisvi žmonės. Laisvi turėtumėm būti ir nuo baimių pralaimėti.

Vardan savo idėjos.

Mes, liberalai, turime idėją. Idėją kurti Vilnių, kuris taptų miestu, traukiančiu verslą ir talentus. Norime kurti miestą, kuriame darbo vietos būtų kuriamos ne valdiškose įmonėse, o moderniose progresyviose kompanijose. Tai bus miestas, kuriame kiekvienam suteikiamos puikios galimybės realizuoti savo kūrybines idėjas. Miestas, kuriame vyraus tolerancija kitoniškumui, įvairumui. Miestas, kuris bus šiuolaikiškas ir pasaulietiškas. Miestas, sprendžiantis XXI amžiaus problemas, o ne vien bandantis susitvarkyti su savo „higienos klausimus“. Miestas, kuriame nerūpės „administracinis resursas“, o politikus miestiečiai rinks tik vertindami jų idėjas ir jų siūlomą kelią.

Vardan to tikrai verta nebijoti netgi pralaimėti.

O jei nebijosi, tada ir laimėsi!