Šeštadienį į 11-ąjį Suvažiavimą Akademijoje (Kėdainių r.) susirinkęs Liberalų sąjūdis pirmą kartą partijos istorijoje išrinko savo kandidatą dalyvauti Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose. Juo tapo europarlamentaras Petras Auštrevičius. Tapti liberalų kandidatu prezidento rinkimuose varžėsi du pretendentai: Seimo narys Arūnas Gelūnas ir P. Auštrevičius.
Antrojo balsavimo turo renkant liberalų kandidatą į Prezidentus neprireikė – iš septynių partijos narių ir skyrių iškeltų galimų pretendentų jais sutiko tapti šie du politikai. Pirmą kartą partijos istorijoje kandidato rinkimai vyko visuotiniu partijos narių elektroniniu balsavimu. Už P. Auštrevičių balsavo 453 partiečiai, o už A. Gelūną – 368 bendražygiai.
„Didelis ačiū už pasitikėjimą. Priimu tai kaip įsipareigojimą ir jūsų įpareigojimą man atstovauti Liberalų sąjūdžio idėjas, mūsų geriausią patyrimą ir nusiteikimą kalbėti su žmonėmis: atvirai, pagarbiai, su tikslu keisti Lietuvą. Turime eiti į priekį, nenusileisti ir įrodyti savo tiesas. Tikrai dirbsiu su kiekvienu iš jūsų atskirai ir su jumis kartu, kad Liberalų sąjūdis ateinančiuose rinkimuose atrodytų ir liberaliai, ir efektyviai“, – paskelbus rezultatus kalbėjo liberalų išrinktas kandidatas P. Auštrevičius.
Paprašytas įvardinti pagrindinę Lietuvos ekonominę problemą P. Auštrevičius akcentavo, kad tai – neįgyvendinti lūkesčiai.
„Valstybė iš esmės yra išmokusi vieną pagrindinę pamoką – per daug kištis neverta. Problema yra neįgyvendinti lūkesčiai, lyginant su tuo, ką turi darbuotojai ir kokias galimybes sukelia ekonominis augimas. Greitesnis ekonomikos augimas atneštų didesnės pajėgas. Šešėlinė ekonomika yra pančiai ant Lietuvos ekonomikos kojų, o pats geriausias vaistas – mažesni mokesčiai. Kai neapsimoka slėpti, niekas ir neslėps. Mokesčių reforma pasiteisins tik tada, kai ji racionaliai sumažins mokesčius – turime mažinti daro jėgos apmokestinimą“, – debatų metu kalbėjo P. Auštrevičius.
Europarlamentaras taip pat pabrėžė būtinybę įteisinti dvigubą pilietybę.
„Grįžtamoji emigracija turi būti skatinama ir valdoma įvairiais būdais, politiniais – taip pat, pavyzdžiui, per dvigubą pilietybę. Antra, reikia skatinti vidinį darbo jėgos mobilumą Lietuvoje. Žmonės bijo nutolti nuo namų labiau nei 10-15 kilometrų. Europos šalys gyvena kitaip. Galbūt galėtume tai išspręsti kompensuodami kelionės į darbą kaštus. Trečia, lietuviai važiuoja dirbti svetur, galbūt kažkas nori atvažiuoti dirbti čia, kurti verslą ir savo kompetenciją atiduoti Lietuvai – atverkime darbo rinką“, – kalbėjo P. Auštrevičius.
Savo baigiamojoje kalboje P. Auštrevičius akcentavo, kad niekur taip gerai nesijaučia kaip Lietuvoje.
„Lietuvos istoriją išmokau nuo to amžiaus, kai išmokau žvalgytis ir suprasti, ką matau aplink save. Mūsų namuose Vytis kabojo namuose virš durų – nematomoje vietoje įeinantiems pro duris. Vyčio niekada neišduosiu, nesvarbu, kas būtų. Man teko būti ekonomistu, užsiimti diplomatija ir tikrąja politika. Bet praktinis supratimas, kuo gyvena žmonės manyje yra labai stiprus. Bet kokia valdžia, kuri mėtosi dideliais pažadais nemato paprasto žmogaus. Liberalai visuomet mato atskirą žmogų. Turime puikią galimybę šią valstybę ateities kartoms atiduoti kitokią. Ir tai yra liberalų misija“, – finalizuodamas, kodėl liberalai turėtų balsuoti už jį, kalbėjo P. Auštrevičius.
P. Auštrevičius – vienas iš partijos įkūrėjų, pirmasis jos pirmininkas, dabartinis partijos valdybos narys. 2014 m. išrinktas Europos Parlamento nariu. Briuselyje jam įteiktas „2018 metų europarlamentaro” apdovanojimas už darbus ir iniciatyvas užsienio reikalų srityje. 10 metų dirbo Seime, buvo atsakingas už Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai, vyriausias derybininkas derybose dėl Lietuvos narystės ES. 31-erių Suomijoje tapo jauniausiu Lietuvos ambasadoriumi. 2004 m. kandidatavo Lietuvos Prezidento rinkimuose ir surinko 240 413 rinkėjų balsų.