Skaičiuojant laimės indeksą, kurį kai kurios valstybės laiko svarbiausiu savo sėkmės matu, yra analizuojama daugybė duomenų: bendrasis vidaus produktas, korupcijos lygis, gyvenimo trukmė ir kt. Ir nors šie rodikliai yra labai svarbūs šaliai, kiekvienas iš mūsų norime gyventi teisingoje, pagarbioje ir lygiateisiškumą užtikrinančioje valstybėje, kuri vertina ir saugo savo piliečius. LGBT asmenys sudaro iki 10 procentų visų gyventojų bet kurioje visuomenėje; nors skaičius nėra svarbus, jis padeda suprasti, kokią didelę dalį visuomenės politikai išbraukia, pasisakydami prieš LGBT teises.

Ką tokiu atveju daro LGBT žmonės? Vieni jų emigruoja – visuomet atsiras valstybių, kurios suteiks ne tik geresnes ekonomines sąlygas, bet ir leis gyventi laisvai ir atvirai; kiti stengiasi prisitaikyti – slėpti savo tapatybę, meluoti (kartais net sau), gyventi uždarą gyvenimą; treti peržengia stereotipų ir neapykantos barjerą, savo pavyzdžiu keisdami visuomenės požiūrį. Jis, akivaizdu, gerėja, ir žmonės drąsiau jaučiasi atsiskleisdami savo tapatybę ar žygiuodami  eitynėse „Už lygybę“, tačiau tai tai mažai keičia jų teisines galimybes gyvenime ir tik dar labiau pabrėžia nelygybę.

Ar Lietuva tolerantiška?

Kiekvienas homofobijos mastą galime vertinti individualiai, ir didžiąją dalį nuomonės sudarys aplinka, kurioje gyvename – darbovietė, draugai, todėl kartais gali atrodyti, kad Lietuva – labai tolerantiška valstybė. Ne didmiesčio gyventojams lytinės orientacijos bei tapatybės raiškos ribos yra siauresnės, ir tai suprastina bendrą Lietuvos vaizdą.

1. „Newseek“ (JAV) savaitraščio sudarytas homofobiškiausių ir transfobiškiausių valstybių TOP12.
   Nors nesuklysime suabejoję, kodėl šiame sąraše atsidūrė Lietuva, bet Rusija – ne, tai padarė didelę žalą Lietuvos įvaizdžiui pasaulyje. Pavyzdžiui, Prancūzijos ir Vokietijos TV kanalai, kurdami filmą apie homofobiją, dėl šios publikacijos lokacija pasirinko Lietuvą, o ne Rusiją.
2. ILGA-Europe kasmetinis homofobijos, bifobijos ir transfobijos žemėlapis. Atsižvelgdama į daugybę kriterijų, ši organizacija įvertina kiekvienos Europos šalies teisinę LGBT asmenų padėtį. Lietuvos rezultatas Europoje 40-tas (priešpaskutinė vieta ES).
3. Priimti lyties keitimo įstatymą Lietuvą įpareigojo Europos Žmogaus Teisių Teismas. Nors šalis bylą pralaimėjo dar 2007, įstatymas nepriimtas iki šiol, dėl ko Lietuva ne tik moka baudas, bet ir sulaukė sustiprintų EK priežiūros procedūrų.
4. 2012 m. visoje ES vykdytos Pagrindinių teisių agentūros apklausos duomenysatskleidė, kad pagal daugybę kriterijų situacija Lietuvoje yra blogiausia: mes susiduriame su daugiausia neapykantos kalbos iš politikų, esame patyrę daugiausiai fizinio ar seksualinio smurto, o mokykloje rečiausiai esame kalbėję apie buvimą LGBT nariu.
5. Didžiausioje Lietuvos LGBT svetainėje Gayline.lt vykusios apklausos metu, iš 733 respondentų net 48 proc. atsakė, kad ketina emigruoti arba svarsto apie tai, neketina vos 21 proc.
6. Ekonomisto R. Baltaduonio skaičiavimu, atliktu remiantis Pasaulio Banko studija, Lietuva dėl LGBT diskriminacijos netenka iki 1,7 proc. BVP (iki 180 eur vienam gyventojui).
7. Didžiausias LGBT kelionių tinklalapis Outtraveler.com Lietuvą įvardijo kaip vieną iš šalių, į kurią rekomenduojama nekeliauti.
8. Grasinimai susidoroti ir neapykantos kalba įstatymiškai uždrausti, tačiau praktikoje toleruojami: dešimčių raginimų susidoroti sulaukusi besibučiuojančių vaikinų pora pripažinta ekscentriška. Lietuva, nesugebanti apginti savo piliečių, apskųstaEuropos Žmogaus Teisių Teismui.

Ką daryti?

Akivaizdu, kad tokia situacija daro Lietuvai didžiulę žalą – skatina emigraciją, stabdo užsienio investicijas, riboja atvykstančių turistų skaičių, mažina šalies ekonominį potencialą, taip pat prisideda prie daugybės socialinių problemų – alkoholizmo, savižudybių, socialinės atskirties, riboja Konstitucijoje apibrėžtas saviraiškos, susirinkimų laisves, vaiko teisę į saugią aplinką ir, žinoma, bendrą pasitenkinimą gyvenimu ir jo kokybę.

Mano receptas – ne pavienių spragų taisymas, o plati strategija Lietuvą paversti LGBT draugiška šalimi. Ilgai ieškome būdų tapti patrauklia valstybe ar bent pralenkti Estiją, todėl šis kelias tikrai suteiktų pozityvų grįžtamąjį ryšį iš svarbių rinkų – Šiaurės ir Vakarų Europos, JAV, Izraelio – investicijų, turistų pavidalu, mažintų emigraciją ir leistų pritraukti aukštos klasės specialistų iš Rytų šalių.

Kiti svarbūs strategijos punktai:

• Įteisinti draudimą diskriminuoti dėl lytinės tapatybės ir raiškos.
• Socialinių iniciatyvų, švietimo programų, verslo ir turizmo aplinkos gerinimas, mokslinių tyrimų iniciavimas, vykdymas ir parama privačioms iniciatyvoms.
• Tiesus atsakas naujoms homofobinėms iniciatyvoms.

---

Akivaizdu, kad Lietuvoje bėdų esama visose srityse, todėl pateikiu savo poziciją, kam teikčiau prioritetus įvairiose srityse:

SOCIALINĖ POLITIKA

• Lietuva be vaikų globos namų – kampanija jau pradėta, metas perkelti realius veiksmus visose šalies savivaldybėse.
• Smurtas artimoje aplinkoje – turime suteikti tinkamą pagalbą ir aukai, ir smurtautojui.
• Strategiškai ir tarpinstituciškai spręsti neįgaliųjų problemas – fizinę ar psichinę negalią turintiems žmonėms reikalinga galimybė būti lygiateisiais šalies šeimininkais, reikalinga pagarba, o ne ignoravimo politika ir išmokų dydis.
• Pabėgėlius integruoti kultūriškai ir finansiškai – tai ne tik būtinas mūsų tarptautinių įsipareigojimų vykdymas, indėlis į žmogaus teisių apsaugą tarptautiniame kontekste, bet ir galimybė plėtoti ir turtinti šalies ekonomiką ir kultūrą.
• Gilesnė vaiko teisių apsauga – būtina priimti naują vaiko teisių apsaugos įstatymą, draudžiantį fizinį ir psichologinį smurtą prieš vaiką (jokio „diržiuko“!).
• Didinti iš NVO perkamų paslaugų spektrą, įtraukti į sprendimų priėmimus – tai iki šiol neišnaudotas šalies vystymosi potencialas.

ŠVIETIMAS

• Reformuoti ugdymo procesą mokyklose: įtraukti daugiau kūrybingumo, integracijos tarp dalykų – gebėjimas keistis ir kurti yra sėkmingos visuomenės sąlyga.
• Mažinti brandos egzaminų rezultatų įtaką stojant į aukštąsias mokyklas, įvesti bendrųjų gebėjimų vertinimą. Šalia brandos atestato įvesti bendrųjų įgūdžių „portfelį“, kuriame atsispindės moksleivio vykdyta projektinė ar tyrimų veikla, neformaliojo ugdymo būdu vystytos kompetencijos, visuomeninės veiklos pasiekimai ir kt.
• Protingai reorganizuoti mokyklų tinklą, kad mokykla būtų ne tik lengvai pasiekiama, bet ir kokybiška ir pakankamai didelė, kad suteiktų kokybišką išsilavinimą – tai leis suvienodinti švietimo lygį tarp miesto ir kaimo, sureguliuoti švietimo darbuotojų skaičių, taip pakeliant darbuotojų atlyginimus.
• Plėsti patyčių prevencijos programą – neleiskime mūsų vaikams būti nelaimingiausiais Europoje.
• Suteikti paaugliams teisę į šiuolaikišką, mokslu paremtą lytinį švietimą.
• Pasiūlyti integruotas sporto ir sveikos gyvensenos pamokas – ligų prevencija tausoja ne tik sveikatą, bet ir šalies biudžetą.
• Kelti profesinių mokyklų įvaizdį, pritraukti į jas verslą – naikinti korupciją ir dangstymąsi jose.
• Konsoliduoti aukštąsias mokyklas, didinti jų autonomiją –būtina sąlyga jų kokybei, tarptautiškumui, konkurencingumui kelti.
• Skatinti mokymosi visą gyvenimą programą – visuose gyvenimo etapuose, ypač norintiems persiorientuoti darbo rinkoje, suteikti prieinamas galimybes įgyti naują kvalifikaciją.

EKONOMIKA

• Mažinti bendrą PVM tarifą – ištraukti tuos milijardus iš šešėlio.
• Mažinti mokestinę naštą smulkiam ir pradedančiajam verslu – kad įmonės Lietuvoje ne tik įsikurtų, bet išsilaikytų ir galėtų augti.
• Suteikti gyventojams galimybę perskirstyti didesnę dalį GPM mokesčių – nuspręskime, kur nukeliauja mūsų mokesčiai.
• Didinti išlaidas moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai – prikūrėme mokslo slėnių, įdarbinkime juos.
• Pertvarkyti Darbo biržą – tai turi būti realaus kvalifikacijos kėlimo, profesinio perorientavimo ir karjeros planavimo centras.
• Mažinti darbo migrantų atvykimo į Lietuvą barjerus – atvykstančių specialistų įdarbinimas prisideda prie šalies ekonomikos augimo.

IT DEMOKRATIJA

• Didinti el. parašu pasirašytų teisinių dokumentų kiekį – valstybės ir privačios invesicijos turi būti panaudojamos, o dokumentų pateikimas – supaprastintas.
• Plėsti paslaugų, teikiamų el. būdu, plėtrą, naikinti popierizmą paprastuose procesuose arba ten, kur matomos didžiausios eilės – greičiausio interneto pasaulyje šalis turi didinti jo skvarbą ir panaudojimą kasdieniuose procesuose.
• Įteisinti elektroninį balsavimą –  jis padidina nuomonę pareiškiančių gyventojų skaičių, plečia demokratiją.
• Didinti atvirų duomenų prieinamumą – tai pakels  valdymo skaidrumą ir atskaitingumą.

SVEIKATOS APSAUGA

• Skatinti privačias gydymo įstaigas, perkant iš jų paslaugas – tai ne tik padės kelti teikiamų paslaugų lygį, bet ir stipriai sumažins eiles patekti pas gydytojus.
• Plėsti registraciją, receptų išdavimą, rezultatų perdavimą elektroniniu būdu – tai mažina gydytojo darbo krūvį, didina skaidrumą ir padeda geriau kaupti asmens sveikatos istoriją.
• Koordinuoti psichinės sveikatos stiprinimą, savižudybių prevenciją – nebeužtenka vien žaidimų ar vaizdo klipų, reikia rimto tarpinstitucinio bendradarbiavimo mažinant šią Lietuvos problemą.
• Leisti žmonėms baigti gyvenimą oriai – gerbkime pacientų valią. Kiekvienas sąmoningas žmogus turi teisę išreikšti valią esant ypatingai sunkiai situacijai nebetęsti gydymo ar atjungti gyvybės palaikymo aparatūrą.
• Legalizuoti marihuaną medicininiams tikslams – sunkiomis ligomis sergantiems pacientams tai padėtų mažinti patiriamas kančias.
• Plėsti medicininį turizmą – turime daug kokybiškų ir patrauklių medicinos, reabilitacijos įstaigų, kurios patrauklios užsienio turistams.

KRAŠTO APSAUGA

• Pasisakau už stiprią ir aprūpintą profesionalią bei šauktinių kariuomenę, kol ši reikalinga esant dabartinėms geopolitinėms aplinkybėms.
• Būtina šviesti visuomenę, pradedant bendrojo lavinimo įstaigomis, apie informacinį karą, civilinę saugą, diegti pilietiškumą.
• Stiprinti valstybinių institucijų IT sistemų apsaugą – kibernetiniai nusikaltimai tampa vis dažnesni, o mes neturime net strategijos, kaip jiems priešintis.
• Demokratiškesnis ginklų įsigijimo procesas – savisaugai ir šalies gynybai.

KULTŪRA

• Žydų kultūros įprasminimas – nuo LDK laikų litvakų kultūra darė didžiulę įtaką bendrai šalies kultūrai, tad privalome ją saugoti, atkurti ir pažinti.
• Europos kultūros sostinės organizavimo parama – 2022 dar vienas Lietuvos regionas bus paskelbtas Europos kultūros sostine. Tai visos  šalies garbės reikalas, tad bendromis jėgomis turime siekti naudingiausio iškeltų tikslų įgyvendinimo.
• Išvystyta sistema, kuri leis saugoti lietuviškus filmų, koncertų, spektaklių, radijo ir televizijos laidų įrašus – fizinės laikmenos praranda savo aktualumą ir nėra ilgaamžės.
• Vidinio turizmo plėtra – už ES, nacionalinio biudžeto ir privačių investuotojų lėšas tvarkomi šalies regionai tampa patrauklūs turistams, paskatinkime ir informuokime juos.
• Lietuvos 100-mečio paminėjimas – tai šalies garbės reikalas, svarbu įamžinti vertingą ir valstybingumą įtvirtinančią sukaktį, leisiančią kurti tolesnį šalies įvaizdį.

APLINKA

• Ne pavienė, o kvartalinė namų renovacija – atnaujinti būtina ne tik daugiabučius, bet ir jų aplinką, infrastruktūrą.
• Miestų regeneravimas ir patrauklumo didinimas – skatinti regionų centrų, didžiųjų miestų svarbiųjų objektų modernizavimą, statybas centrinėse miestų dalyse, kuriant patrauklią vietą gyventi, dirbti, ilsėtis.

TEISĖ IR VALDYMAS

• Mažinti valstybės, ministerijų įstaigas, institucijas – tai leidžia ne tik sutaupyti lėšų, bet ir mažina korupciją, atsisakant valdžiai nebūtinų paslaugų teikimo.
• Leisti  dokumentuose rašyti asmenvardžius lotyniškomis raidėmis.
• Panaikinti notarų kvotas – konkurencija ne tik sumažins paslaugų kainas, bet ir pagerins požiūrį į žmogų.
• Mažinti laisvės atėmimo bausmes vykdančių asmenų skaičių – skiriant alternatyvias bausmes, reikia sumažinti įkalinimo įstaigose esančių asmenų skaičių, taip sumažinant potencialių visuomenėje nepritampančiųjų.
• Dvigubos pilietybės įteisinimas lietuvių kilmės asmenims. Vienareikšmiškai.

TRANSPORTAS IR RYŠIAI

• Lietuva – šiuolaikinių IT bendrovių, startuolių, užsienio investicijų šalis. Tai prioritetas, kuriuo remiantis priimami verslo reglamentavimo ir mokesčių keitimo sprendimai.
• Logistikos ir transporto gerinimas, Rail Baltica panaudojimas – išnaudoti strateginę Lietuvos geografinę padėtį, išvystytą ir pasaulyje pripažintą transporto ir logistikos sistemą.
• Vieningas Lietuvos miestų bilietas – elektroninė sistema, apjungianti šalies miestų viešojo transporto, tarpmiestinio transporto bilietų sistemas.

Žinoma, dauguma punktų siejasi su Liberalų sąjūdžio programa. Bet kitaip ir būti negali – pats prisidėjau prie programos rengimo ir tikiu, kad ji yra tinkamas planas šiandieninei Lietuvai.  PARTIJOS PROGRAMA