Praėjusių metų pabaigoje didžiausia Lietuvoje visuomeninė gėjų ir lesbiečių svetainė Gayline.lt paskelbė apklausą „Už ką balsuosite 2016 m. LR Seimo rinkimuose?“. Į klausimą atsakė 600 lankytojų, iš kurių net 38,1 proc. palaikė Liberalų sąjūdį, o antroje vietoje likusius LSDP – vos 10,5 proc. respondentų. Rezultatai nestebina – liberalai jau seniai įtraukė lyčiai neutralios partnerystės įstatymą į savo programą, tačiau iki šiol pasigirsta balsų, kad garsiai pasisakyti „gėjų klausimu“ neverta. Tad visgi kodėl liberalai turi palaikyti homoseksualių, biseksualių ir translyčių (LGBT) asmenų teises?

Pateikti apklausos duomenys būtų nesuprantami Vakarų valstybėse, kur įprastai būtent kairiosios partijos aktyviausiai dirba su įvairiomis mažumomis ir pelno jų palankumą. Tačiau Lietuvos situacija parodė pasitikėjimą liberalų duotu pažadu. Tik mūsų rankose sprendimas, ką mes darysime su šiuo pasitikėjimu – nusisuksime ir negirdėsime ar įsiklausysime ir ieškosime, kaip galime kartu siekti bendrų tikslų. Juk Liberalų sąjūdis šiuo metu yra vienintelė partija, galinti nešti modernios vakarietiškos valstybės vėliavą.

Partnerystės įteisinimu lygybės įtvirtinimas nesibaigs: kaip galime tikėtis lygiaverčio dviejų moterų ar vyrų gyvenimo kartu pripažinimo, kai Seime vis skamba noras apibrėžti šeimą tik tarp susituokusių vyro ir moters? Kai mūsų teisinėje sistemoje veikia nepilnamečių apsaugos įstatymas, pasaulyje žinomas kaip „informacijos apie homoseksualumą cenzūra“ ? Kai Lietuva, nors ir prieš 9 m. pralaimėjusi Europos Žmogaus teisių teisme bylą dėl neįteisinto lyties keitimo reglamentavimo, iki šiol to nepadarė? Parlamente yra ir daugiau diskriminuojančių, žmogaus teisėms prieštaraujančių iniciatyvų, kurioms liberalai ne visada randa jėgų pasipriešinti, o gal nesijaučia galintys ir mokantys atstovauti šią visuomenės dalį.

Nereikia manyti, kad tokių žmonių yra vienetai: vien mėginant nustatyti homoseksualių žmonių skaičių visuomenėje, mokslininkų duomenys dažniausiai varijuoja tarp 2 ir 10 procentų. Pridėkime jų šeimų narius, draugus – ar tai vis dar atrodo nesvarbūs vienetai? Paslėpti po antklode ar nustumti į kampą viską, kas susiję su LGBT asmenų teisėmis, pakitusiu šeimos ir porų santykių apibrėžimu gali atrodyti patogu vakar ar šiandien, tačiau po penkių ar dešimties metų mėginti keistis gali reikšti vytis nuvažiavusį traukinį. Atsakymų vengimas – tai nepagarba ne tik patiems LGBT bendruomenės nariams, bet ir jų artimiesiems, o taip pat tiems, kurie sveiką protą ir lygybės principą iškelia aukščiau dogmų ar krikščioniškų tradicijų.

Taigi, pirmiausia turime suvokti, kur esame ir kur einame: kalbėdami apie žmogaus teises, turime dvi alternatyvas, viena kurių – žmogaus teisių apsaugą užtikrinančios Vakarų valstybių, tokios kaip dauguma ES šalių, JAV, Kanada, Australija. Kitoje svarstyklių pusėje – „tradicinių vertybių“ gynėjos vaidmenį prisiimti mėginanti Rusija, su lytinėmis mažumomis susidorojanti ne ką prasčiau nei su politiniais oponentais ar kitataučiais. Rusiškasis suvokimas, remiamas gausiomis Kremliaus lėšomis, skverbiasi į Ukrainą, o tam tikrų asmenų pagalba – ir į Lietuvą. Liberalams čia dilemos nėra ir negali būti, tad natūraliai turi kilti klausimas – ką turime daryti?, ir šis klausimas labai laiku ir vietoje. Liberalai Lietuvoje jau kurį laiką pasižymi kaip nuosekliausiai LGBT asmenis palaikančia partija, ir šis palaikymas turi būti ne selektyvus, o ryžtingas.

Antraštėje uždaviau klausimą: už ką balsuos Lietuvos gėjai ir lesbietės, visa LGBT bendruomenė? Atsakymas labai paprastas ir kartu labai sudėtingas – esame žmonės, įvairūs, kaip ir visi, tikrai priklausome skirtingoms visuomenės grupėms, gyvename labai įvairius gyvenimus. Mus sieja vienas dalykas – noras jaustis lygiateisiais, pilnaverčiais Lietuvos piliečiais, dirbti šaliai ir žinoti, kad gyvename ne viešojo gyvenimo paraštėse. Esu tikras, kad veikdami išvien mes, partijos nariai, įgyvendinsime ne pusmečiui ar porai metų keliamus tikslus, bet įsitvirtinsime kaip europietiškiausias politinis judėjimas ilgalaikėje perspektyvoje.