Jau atrodo nebėra toliau kur eiti su tais draudimais ir talibaniškais sprendimais, bet panašu, kad valstybė keliauja naujos beprotybės link.

Trečiadienio vakarą buvęs kultūros ministras Darius Kuolys socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo nerimu, kad ekspertai siūlo vengti alkoholinių temų ir mokyklinių literatūros vadovėlių sudarinėtojams. Ką tai reiškia konkrečiai? Tai reiškia – iškastruoti Balį Sruogą. Jo poemą „Giesmė apie Gediminą“. Dar konkrečiau? Tai rekomenduojama, kad neliktų šios vietos:

„Gediminas pirmas kelia

Sunkiąją midaus taurelę,–

Tauro ragą kaip puodynę,

Žodį tardamas auksinį:

Mano mylimi draugai!

Stiprūs mes, linksmi nūnai!

<…>

Šiandien taurės mums putoja,

O koks laukia mūs rytojus?“

Čia stop. Pratęskime literatūros klasiko mintį, – koks laukia mūs rytojus, jeigu jau šiandien plėšomi žurnalai su alkoholio reklama?

Rytoj galbūt nebeliks Jurgio Kunčino „Tūlos“. Vienos meilės ir nuopuolio istorijos. O Čarlzo Bukovskio knygas išvis pamirškite. Viskas. Ten jis per daug geria. Ir mylisi. Na, dar iki sekso neprieita, bet atrodo, kad ir jam šioje valstybėje ateis laikas.

Nejaugi grįžta tie laikai, kai nekastruotas knygas kaip kontrabandą iš Tilžės tįs knygnešiai. Atrodo, kad taip! Makabriška, bet tada imkimės uždrausti knygas tų, kurie rašė ir gėrė. Gėrė ir rašė.

Beje, midus – silpnas alkoholinis gėrimas. O „Stakliškių midus“ – Europos Sąjungoje saugomas produktas, įtrauktas į Saugomų geografinių nuorodų (SGN) registrą. Tai čia tiek trumpai apie gėrimą, kurį Gediminas gėrė. O šiaip norisi palinkėti, kad nesusipyktume su Europa ir savo blaiviu protu.