Praėjusių metų rudenį pradėtas laikinai taikyti Kanados ir Europos Sąjungos ekonomikos ir prekybos susitarimas iki šiol nėra ratifikuotas Lietuvoje. Priežastis formali – sutarties iki šiol nėra apsvarstęs papildomas Seimo Sveikatos reikalų komitetas.

Projektas Seimui pateiktas dar praėjusių metų birželį, jį jau patvirtino papildomas Kaimo reikalų komitetas, pagrindinis Užsienio reikalų komitetas surengė dvejus klausymus, tačiau nepriėmė sprendimo, nes laukia Sveikatos komiteto išvados. Pastarasis jau devynis mėnesius neranda tam laiko ir klausimo niekada nebuvo įsitraukęs į darbotvarkę.

Tiesa, laiko atsirasdavo, pavyzdžiui, nutarimui dėl vasaros laiko taikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje arba Europos Komisijos diskusijoms skirtam dokumentui dėl globalizacijos suvaldymo. Deja, prekybos susitarimas – svarbus Lietuvos ekonomikai ir politiniam bendradarbiavimui dokumentas – nugulė komiteto stalčiuje.

Kodėl šis susitarimas yra svarbus ir reikalingas?

Pirma, dėl didesnių galimybių Lietuvos eksportui. Šiuo metu Lietuvoje 150 kompanijų eksportuoja produktus į Kanadą. 80 proc. iš jų yra mažos ir vidutinio dydžio įmonės. Susitarimas suteikia daugiau galimybių Lietuvos įmonėms eksportuoti į šią didele perkamąja galia pasižyminčią šalį.

Ekspertų skaičiavimais Lietuvos eksportuotojai iš muitų liberalizavimo sutaupys virš 1 mln. eurų muito mokesčio per metus. Kanados paslaugų rinka taip pat taps atvira ir prieinama Lietuvos įmonėms, mūsų įmonės galės dalyvauti Kanados viešuosiuose pirkimuose.

Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos verslui ypatingai svarbios naujos trečiųjų šalių rinkos, turint galvoje prekybos su Rusijos Federacija apribojimus.

Antra, Lietuva taptų patrauklesnė investuotojams iš Kanados dėl susitarime numatyto skaidraus, aiškaus ir nuspėjamo teisinio investicijų ir jų apsaugos reglamentavimo. Investicijų skatinimo ir jų apsaugos susitarimai ar tokios nuostatos laisvosios prekybos susitarimuose yra skirti būtent investicijų pritraukimui ir naujų darbo vietų kūrimui.

Trečia, nemažiau už aukščiau įvardintus ekonominius argumentus, svarbus yra geopolitinis argumentas. Kanada yra aktyvi Vidurio ir Rytų Europos saugumo architektūros dalyvė. NATO batalionas, vadovaujamas Kanados, saugo Baltijos jūros krantus Latvijoje, Kanados kariai dalyvauja pratybose Lietuvoje, kariuomenės mokymuose Ukrainoje, oro policijos misijoje Rumunijoje.

Kanada visada buvo nuosekli, svarbi ir patikima Lietuvos ir Baltijos valstybių partnerė, didelė mūsų šalies euroatlantinės integracijos advokatė. Taigi turime tęsti šiuos santykius stiprinančias iniciatyvas, neįpinant jų į biurokratines ir procedūrines pinkles.

Beje, svarbu paminėti, kad CETA susitarimas nepakeičia ES taikomų visuomenės sveikatos apsaugos, maisto saugos ar kitų vartotojų apsaugai aktualių standartų. CETA patvirtina, kad ES galiojantys standartai nebus keičiami, o tų standartų neatitinkantys produktai iš Kanados negalės patekti į ES rinką. Susitarimas su Kanada niekaip nepaveiks ES galiojančios GMO saugumo vertinimo ir registravimo tvarkos.

Kodėl Sveikatos komitetas ,,stabdo”?

Sunku pasakyti, kokios yra tikrosios priežastys, tačiau anksčiau viešojoje erdvėje girdėjome paaiškinimus, jog komitetui reikia laiko įsigilinti į susitarimą. Tačiau jo svarstymas niekada nebuvo įtrauktas į komiteto darbotvarkę!

Vėliau išgirdome paaiškinimą, kad komitetas lauks Europos Teisingumo Teismo išvados dėl Belgijos Karalystės kreipimosi. Tai, deja, skamba, kaip manipuliavimas informacija, nes Belgijos kreipimasis absoliučiai nėra susijęs su sveikatos sritimi. Belgija 2017 m. rugsėjo 6 d. kreipėsi į ETT prašydama įvertinti CETA teisinį investicijų (!) ir jų apsaugos reglamentavimą.

Atsižvelgiant į Teismo praktiką, bylos nagrinėjimas gali užtrukti dvejus metus. Toks komiteto paaiškinimas neva reikia laukti ETT sprendimo absoliučiai nėra pagrįstas ir tik patvirtina abejones, ar šiame komitete nėra bandoma pristabdyti susitarimo ratifikavimą. Galbūt tai neturėtų  per daug stebinti, nes būtent valstiečių europarlamentaras buvo aktyvus šios sutarties priešininkas Europos Parlamente.

Daugumos ES šalių parlamentai jau yra pradėję ratifikavimo procedūras. Sutartį jau ratifikavo Latvija (lygiai prieš metus), Danija, Ispanija, Kroatija, Portugalija. Šiemet tai ketina padaryti Prancūzija ir kitos ES valstybės.

Mes Lietuvoje turime daug ko pasimokyti iš Kanados, kuri pastaruoju metu vaidina vis svarbesnį vaidmenį globalioje ekonomikos ir geopolitinio saugumo architektūroje. Kanados ir ES prekybos sutartis turi ir simbolinę reikšmę laikais, kai izoliacinės uždarumo nuotaikos tampa madingos net atviriausiose pasaulio ekonomikose, turinčiose tvirtas liberalios demokratijos tradicijas.