Dar kartą nuvažiavau į mylimą Melnragę tam, kad galutinai įsitikinčiau dabartinės valdžios draudimų bukumu. Taigi, ant jūros kranto stovi dvi kavinės. Viena šalia kitos. Kone susiglaudusios. Vienoje galima prekiauti visų rūšių alkoholiu, mat pamatas betoninis, o šalia esanti negali prekiauti net silpnu alkoholiu, mat pamatas – medinis. Jokių alų, sidrų, vermutų, krupnikų, likerių, sambukų, net airano ar kumyso negalima, nes, na, juk ir jame gali būti iki 4,5 proc. alkoholio. O būnant Turkijoje būtent šis gėrimas buvo tikra atgaiva išsimaudžius Viduržemio jūroje. Bet mes ne apie musulmoniškąją Turkiją, kur Salimas ar Achmedas nesuprastų tokių draudimų, mes apie Lietuvą, kur fanatikų būriai plėšė užsienietiškus žurnalus, jeigu ten būdavo puslapių, reklamuojančių alkoholį.
Ir Salimui, ir Achmedui mes atrodome baugiai juokingi su tokiomis tvarkomis. Tai gąsdinu toliau. Plėšė žurnalus, keitė alkoholio pardavimo laiką, tačiau nepakeitė įpročių gerti. Dar bando uždrausti rūkyti balkonuose. Nuosavuose balkonuose. Lyg žinotų, kas tuos draudimus galėtų įgyvendinti. Sako – policija. Aha, taip ir matau. Pasistato policija modernų trikojį, kuris ne tik greitį matuoja, bet ir rūkančius balkone fiksuoja. Iš jaunimo tai pasityčiota konkrečiai. 18 ar 19 metų jaunuoliai gali tarnauti kariuomenėje, vairuoti šarvuočius, šaudyti koviniais šoviniais, grįžę atostogų – mylėtis, o štai alaus išgerti negali. Net airano, nes ten gali būti alkoholio.
Nuo jau sunku ir besuskaičiuoti keliolikos per kadenciją įvestų draudimų konkrečią priklausomybę įgiję valstiečiai į karantino pabaigą dar uždraudė medikams dirbti papildomus darbus. Lyg už vieną pakaktų algos. Tai čia prie tų draudimų medicininių, nes, na, koronos akivaizdoje, tai būta gerų nesąmonių. Tarkim, kodėl galima sėdėti baro viduje iki 22.00 val., o vėliau turi kraustytis prie lauko staliukų. Ką, virusas turi darbo laiką, kurį žino tik šv. Aurelijus?
Kažkaip nebeklega valstiečiai, kad jų valdymo metais sumažėjo savižudybių. Nebeklega, nes savižudybių, padaugėjo 2 poc. Iš M. Romerio teismo medicinos tarnybos atsiųstos statistikos matosi, kad net mirtinų apsinuodijimų alkoholiniais surogatais yra daugiau nei buvo iki draudimų vajaus. Tai reiškia, kad kas ieško, tas randa, ką gerti.
Pavyzdžiui, 2019 m. Teismo medicinos tarnyboje buvo ištirti 5003 mirusiųjų atvejai, tarp jų – 2042 smurtinės mirtys. Taigi, iš beveik pusę tūkstančio mirtinų atvejų, alkoholio rasta pas 1955. Tai yra 39,07 proc. nuo visų atliktų tyrimų. Tai leidžia spėti, kad lietuviai ir toliau geria buityje ir plakasi, nes, na, neteko girdėti, kad žmogus paplūdimio kavinėje išgėręs taurę šampano už 6 eurus, staiga nudurtų sugėrovą.
Taip pat niekiniai teiginiai, kad skendo girti žmonės. Taip, žmonės skendo, bet ne jūroje, ne prižiūrimuose paplūdimiuose, o kažkur savo atrastose balose, karjeruose ar tvenkiniuose. Ten, kur tikrai nėra gelbėtojų, ir kur su žiburiu nerasi šampano taurės už 6 eurus, bet yra „sabonis” šilto šnapso ar bambalinis alus (taip, tas nemirtingasis visų chronibalų draugas, beje per visą antikalkoholinį valstiečių vajų taip ir nebandytas uždrausti).
O šiaip, žmonės jau kelinti metai iš eilės Lietuvoje ir geria, ir rūko tikrai mažiau. Bet čia – ne valstiečių nuopelnas, tiesiog mūsų žmonės tampa sąmoningesni ir supratingesni. Ir, pasikartosiu, ne draudimais reikia tikėti, o žmonėmis. Ar ne, Salimai ir Achmedai!