Praėjusią savaitę Seime vėl užregistruoti nauji draudimai, kurių prasmės Lietuvai nesuprantu ir man vėl dėl to skauda galvą.  Pabandysiu čia išdėstyti savo požiūrį.

Kolega Seimo narys Mindaugas Puidokas, tas pats, kuris galvoja, kad Lietuvos žemė nusidėvi ir tada ją, jau nuvalkiotą, būtų galima nusipirkti už grašius, posėdyje prieš Naujuosius buvo sugėdintas, ir savo nešvankų pasiūlymą, kurį pateikė kartu su ponia Agne Širinskiene, atsiėmė.

Tik už tai, už tą nepagarbą tėviškės žemei, aš tą Seimo narį ir teatsiminiau, kol praėjusią savaitę jis vėl šovė su šiai valstietijai būdingu apgaulingu kliedesiu, neva visiems bus geriau, jei tėviškėje bus uždrausta dar ir rūkyti.

M. Puidokas aiškina, kad gamtai tai tikrai bus geriau, jeigu ant tėviškės žemės nebus mėtomi surūkytų cigarečių filtrai. Nes filtras pagamintas iš celiuliozės acetato ir gamtoje sunkiai yra. Tokiu atveju, gal valstiečiai norės uždrausti ir talkas? Nes jų metu šiukšlės renkamos į plastikinius maišus, kurių irimo periodas yra 100, o gal net ir 120 metų.

M. Puidokas nori uždrausti rūkyti masiniuose renginiuose. Tvarka. Pirmyn. Vėl prakalbta apie gardus. Norėjo suvaryti į gardus per festivalius, kad alaus žmogus atsigertų. Šitas nepraėjo. Dabar gardai prisiminti, kai žmogus užsimanys parūkyti. Tada, štai, prašom – specialus jums aptvaras.

M. Puidokas nori uždrausti rūkyti mažiau nei 100 metrų atstumu nuo švietimo ar socialinių paslaugų įmonių. Na, labai pavojingas pasiūlymas, žinant, kad paėjęs į vieną ar kitą pusę gerą 100 metrų, gali netyčia atsidurti „Agrokoncerno” teritorijoje, o ten tai tikrai niekas rūkyti neleidžia. Daugelyje mokyklų ir ugdymo įstaigų teritorijose ir taip jau yra draudžiama rūkyti ne tik įprastas, bet ir elektronines cigaretes. Inovatyvus politiko pasiūlymas – dar labiau sugriežtinkim tai, kas jau ir taip ribojama.

M. Puidokas nori uždrausti rūkyti ir viešojo transporto stotelėse. Tik primenu, kad Vilniuje ir Kaune jau ketverius metus stotelėse rūkyti draudžiama, Šiauliuose – dvejus. Miestai patys puikiai tvarkosi ir be griežtos valstiečio rankos. Sako, rūkyti galima, tik paėjus 10 metrų nuo stotelės. Mindaugai, galvojam, mąstom. Tai, kaip čia filtras lėks į dirvožemį, o ne į šiukšlių dėžę. Tai viena, o antra, gerbiamas deputate, o kas kontroliuos jūsų 10-100 metrų nerūkymo įstatymą, kas? Gal policija? Baikit, ten jie ir taip reformose paskendę. Anksčiau nepilnamečių reikalų inspektorius nors žinodavo, kuris paauglys rūko, kuris ne. Kas prekiauja kontrabandinėmis cigaretėmis, kas linkęs žolę rupšnoti. Dabar pareigybių neliko, neliko ir kontrolės, o dar stebisi komisarai, kodėl paauglių banditizmas šalyje suvešėjo.

Bet geriausias draudimas, tai 10 metrų nerūkymo zonos įvedimas restoranams, kavinėms, barams, valgykloms, kebabų kioskams. Jau matau, kaip Basanavičiaus gatvė Palangoje, ar Vilniaus gatvė sostinėje, tampa nerūkymo zona. Džiaugiasi barų savininkai, tiesiog laime trykšta. O kodėl neuždraudus rūkyti vairuojantiems? Juk yra faktų, kad cigaretės pelenams nukritus ant vairuotojo kostiumo, šis paleido vairą, išvažiavo į priešpriešą ir ten jam atsidarė tiesiausias kelias pas šv. Petrą. Ir taip yra nutikę ne kartą.

Kažin, kaip ten bus su tuo rūkymu senamiestyje ar Perkūnkiemyje, kur atstumas tarp namų – 4 metrai.

M. Puidokas tvirtina, kad šis draudimas gins nerūkančiuosius nuo rūkančiųjų. Kiekvienas sąmoningas rūkantis žmogus sėdėdamas lauko kavinėje neplėš cigaretės viena po kitos kai prie kito staliuko – šeima su kūdikiu. O tiems, kurie elgiasi negalvodami apie šalia esančius, nei draudimas rūkyti nepadės, nei paliepimas mesti. Mindaugai, kodėl galvojate, kad lietuvių tauta yra avių banda, kuriai tik geras varovas nurodys tikrą ir teisingą kelią per gyvenimą?

Manęs niekas negali apkaltinti tabako pramonės protegavimu, nes po 30 metų rūkymo jau devynerius metus to nebedarau. Beviltiškas užsiėmimas. Rūkymas, pasakysiu, nieko gero. Bet nieko gero ir draudimai. Draudimai iš lempos, svarbu tik ką nors vėl uždrausti.

Valstieti, leisk žmonėms patiems spręsti rūkyti ar nerūkyti. Neapsikraukime pertekliniais įstatymais girdamiesi, kad mes šaunuoliai, kiek daug įstatymų priimame. Kiek iš jų, beje, iš tikro reikalingi? Ar daug tokių, kurių po pusės metų veikimo nereikia taisyti? Ir šis, rūkymo draudimo įstatymas, kol kas visiškai nereikalingas.

Valstieti, patys žmonės suvokia, kad nevalia rūkyti prie nėščių moterų, vaikų, lauko kavinėje rūkantys dažniausiai pagalvoja, ar jo pučiami dūmai netrukdo pavėjui sėdinčiam. O jei yra tokių, kurie nepagalvoja, tai juos labai greitai apšviečia sėdintieji aplink.

Šiandien visos save gerbiančios įmonės ir įstaigos Lietuvoje yra pasitvirtinusios vidaus taisykles apie tai, kur rūkoma, o gal ir visai nerūkoma. Yra tokių, kur nerūkantiems net premijas teikia, žodžiu, patys žmonės tėviškėje europietiškai tvarkosi.

Nenustebsiu, jeigu netrukus gims iniciatyva uždrausti „G&G Sindikatą“. Gyvensime tuoj kaip Rusijoje, kur draudžiama pašiepti politikus ir užsiimti politine satyra.

O jei keliaujame per tokias vaikiškas pataisas, tuomet rimtai pradėsiu svarstyti pavasario sesijoje teikti įstatymo pataisą, kad vairuotojams būtų draudžiama valgyti riešutus. Nes jie sprangūs. Užspringus galvoji apie išgyvenimą, nukreipi nuo kelio dėmesį ir turi ką? Avariją. Arba uždrausti vairuojant valgyti kebabus, nes yra buvę, kai iš riebaluotus kebabus valgančio vairuotojo rankų išslydo vairas ir automobilis trenkėsi į medį. Ir taip toliau.

Valstiečių Seimas – cirkas be pinigų, kurio šūkis: drausti, drausti ir dar kartą drausti.