Graikijoje sekmadienį išseks grynieji, o A. Tsipras vis dar žada ir žada reformų pasiūlymą ant stalo padėti po 2 – 3 dienų… Trečiadienį kalbėdamas Europos Parlamente Graikijos premjeras nedaug skyrėsi nuo savo naujai paskirto finansų ministro, kuris antradienį į Eurogrupę atvyko su tuščiu, iš viešbučio pasiimtu bloknotu (is that a joke?!). A. Tsipras tikrai norėtų, kad besivelkanti didelė skola imtų ir ištirptų, nes tai kaip grandinė po kaklu. Priemonės, kurių graikai imasi, neveikia jau penkis metus, nes jos neadekvačios situacijai. Reformos nepadarytos, paprasti žmonės negavo nieko. Daugelis jų ir toliau gyvena skurde. Politinės valios trūkumas atvedė Graikiją į dabartinę situaciją. Tokios pat politinės valios akivaizdžiai trūksta ir A. Tsiprui, kurio kalba EP buvo ne apie reformas, bet prašymas Europai palaukti dar 2-3 dienas.

A. Tsipras privalo suprasti, kad niekas kitas, o tik jis pats, gavęs dvigubą Graikijos žmonių pasitikėjimą (laimėdamas ir rinkimus, ir referendumą), ne tik gali, bet ir privalo reformuoti šalies ekonomiką ir socialinę sistemą. Jei Europa ir toliau nuspręs apmokėti graikų skolas, gali tekti siūlyti Lietuvoje taip pat surengti referendumą ir nuspręsti, ar ir toliau lietuviai nori prie to prisidėti.

Pokyčius padaryti tikrai įmanoma. Su EP kolegomis ALDE grupės liberalais pasiūlėme 5 žingsnius, kuriuos žengus Graikija turi šansų išlipti iš chaoso:

1.Nedelsiant baigti “švogerystės” principu grįstą įdarbinimo politiką valstybės tarnyboje. Liautis išnaudoti valstybės tarnybą, kaip įrankį atsidėkoti politiniams rėmėjams.

2.Ženkliai sumažinti išpūstą 800 tūkstančių valstybės tarnautojų armiją.

3.Pertvarkyti valstybinius bankus.

4.Sustabdyti darbo rinką iškreipiančią praktiką gauti paskyrimus į geras darbo vietas iki gyvos galvos (taip, beje, aktualu ir Lietuvoje, bet mums užteko sveiko proto šio absurdo atsisakyti, nors ir tai dar ne 100 proc.). Tuo būdu jauni žmonės turėtų daugiau galimybių konkuruoti darbo rinkoje.

5.Sustabdyti bet kokias privilegijas visuomenės grupėms. Pavyzdžiui, mokestinėmis ir kitomis privilegijomis Graikijoje mėgaujasi politinės partijos, laivų savininkai, karininkai, Ortodoksų bažnyčia ir Graikijos salos.

Graikijos situacija nėra eilinis vienos šalies krizės klausimas. Tai yra vieningos Europos ateities klausimas – arba esame kartu ir veikiame visi pagal tokias pačias kartu sutartas taisykles, arba sudarome sąlygas išeiti tiems, kas nenori tų taisyklių laikytis. Po diskusijų Strasbūre, galiu pasakyti, kad šiuo klausimu bendrų taškų randa net politiniai oponentai – ir socialistai, ir žalieji, ir konservatoriai. Žalieji, nusivylę Tsipro pasisakymu, tėškė, jog tikėjęsi kalbos apie mokesčių, pensijų, sveikatos reformas, o ne maldų dėl termino pasiūlymams pratęsimo.

Konservatoriai pirminė, kad privalome pagalvoti, kaip šiandieninėje situacijoje jaučiasi žmonės penkių ES valstybių narių, kuriose pragyvenimo lygis yra žemesnis nei Graikijoje. Pritariu jų retoriškam klausimui, kaip paaiškinsime bulgarams, kad graikai negali daugiau apkarpyti savo išpūsto valstybinio aparato? Išplėsiu mintį – kaip ES tai paaiškintų ir lietuviams? Jau vien kiek pasako faktas, kad graikai pensijoms skiria 17 proc. BVP, o Baltijos šalys teišgali 7 proc.

Žinoma, daug maloniau yra gyventi ne pagal galimybes ir tuomet visus padaryti priešais. O kur dar A. Tsipro draugystės su pasaulio diktatoriais, visai netinkančios demokratiškos Europos šalies vadovui. Kuba antradienį išleido pranešimą, palaikantį A. Tsiprą. Fidel Castro jame cituojamas: “this is – brilliant political victory” (!)

Kodėl Graikijos klausimas yra toks svarbus Lietuvai? Mes neseniai prisijungėme prie Eurozonos. Prisijungėme sąžiningai ir atitikdami visus kriterijus. Mes dirbame pagal visas taisykles ir nesame tokie turtingi, kad mokėtumėme už kitų klaidas be jokių įsipareigojimų. Visas pasaulis turi problemų su skolomis, bet Graikijoje ši problema yra ne tik skolos, bet ir politinės valios problema. Tokie populistai, kaip Tsipras, seka Castro pėdomis. Siekia kairiųjų revoliucijos. Laimi kaip Castro, o tada valdo kaip Putinas. Paprastiems žmonėms nežada nieko gero. Nes kaip kitaip įvertintumėte vienintelį girdėtą reformų pasiūlymą – dar stipriau apmokestinti smulkųjį ir vidutinį verslą?

Ne p. Tsiprui teks mokėti už pridarytas Graikijai bėdas. Paprasti graikai praras 30 procentų turto, jei bus grįžta nuo euro prie drachmos. Graikai tikrai to nenori. Jie nori likti Eurozonoje. Strasbūre EP liberalų lyderis Guy Verhofstadt uždavė klausimą p. Tsiprui: “Ar norite būti prisimintas, kaip rinkiminis nesusipratimas, nuskurdinęs savo šalies žmones, ar kaip tikras reformatorius?” Koks bus atsakymas, netrukus sužinosime. Graikijos, ir visos Europos, labui linkiu antro varianto.

Tiesa, manau, kad Lietuvai Graikijos krizės fone yra labai palankus laikas taip pat užsiimti tikromis reformomis, o ne populizmu. Rimtai įsiklausyti į Europos Komisijos rekomendacijas, susiimti realiam darbui pasiekti adekvačias pensijas, modernizuoti darbo santykius, sumažinti kliūtis smulkiam ir vidutiniam verslui veikti, padaryti kitus būtinus darbus. Mes turime patirties su “Sekundės” banko sindromu ir, neabejoju, nenorime, kaip Graikija šio etapo praeiti mažiausiai šešis ar septynis kartus. Turime padaryti tas reformas dabar ir suteikti vilties mūsų jaunajai kartai ir mūsų senjorams. Pradėkime galvoti 20 metų į priekį ir geriau gyvensime jau už trijų metų.